Ar esi kada nors svajojęs (-usi) apie nuosavą grožio saloną? Ar tai atrodė pernelyg sudėtinga, o gal net neįmanoma? Šiandien mano tinklaraščio viešnia – Renata Navickė, kuri kartu su savo vyru Aidu jau 11 metų vadovauja nuosavam grožio salonui “Expert”, įsikurusiam Vilniaus PC “Panorama”. Renata labai atvirai papasakojo kaip pradėjo, su kokiais iššūkiais susidūrė ir ko išmoko per tiek metų! Šiomis žiniomis ji pasidalino su manimi, o aš netveriu džiaugsmu, jog galiu papasakoti jums!

Taigi, kviečiu paskaityti ir tikiu, jog ne vienas gaus įkvėpimo dozę vienokiam ar kitokiam veiksmui 😉

 

Renata, pirmiausia, ačiū, kad sutikai pasidalinti savo sėkmės istorija! Norėčiau pradėti nuo pat jūsų verslo užuomazgų, tad nuo kada ir nuo ko viskas prasidėjo?

Salonas „Expert“ gyvuoja jau 11 metų. Tai mūsų su vyru verslas, kurį pradėjome labai organiškai po to, kai 15 metų vedžiau seminarus būsimiems ir esamiems grožio specialistams vienoje didžiausių kosmetikos įmonių „Loreal“. Šio kurso rėmuose važinėjau po visą Lietuvą ir ilgainiui įsitikinau kaip specialistams trūksta žinių, profesionalumo ir jų darbo kokybės. Dėl šios priežasties kartu nutarėme atidaryti grožio saloną, kuris būtų didelį žinių ir patirties bagažą turinti, lengvai randama ir pasiekiama vieta. Šiai dienai turiu 25 metų darbo šioje srityje patirtį, tačiau toliau mokausi bemokydama kitus, dėl ko labai džiaugiuosi ir dar labiau vertinu tai, jog turime šį saloną, kuris visiškai pateisina lūkesčius bei jam suteiktą misiją.

Ar tai vienintelis jūsų salonas?

Salonas vienintelis, tačiau jau trečias, nes keitėme lokacijas. Šiuo metu esame Vilniaus PC „Panorama“ ir matau, kad čia yra geriausia mums vieta, kurioje sutinkame mūsų tikslingiausią auditoriją. Nebešvaistome energijos, dirbame su tais, kuriems mūsų labiausiai reikia, ir kurių poreikius bei problemas galime išspręsti greičiausiai.

 

O kur atidarėte pirmąjį saloną ir kaip argumentavote jo lokacijos pasirinkimą?

Pirmojo salono atidarymas buvo vienas milžiniškas iššūkis. Galėčiau tai netgi pavadinti keliu nuo nesėkmės prie nesėkmės, nes atsidarėme 2009-aisiais, didžiulės ekonominės krizės metu. Prisiskolinome daug pinigų, o salono duris atvėrėme šalia Žaliojo tilto, kur praktiškai nebuvo nė vieno kliento „iš gatvės“. Socialiniai tinklai tuo metu nebuvo taip aktyviai naudojami ir jų įtaka pardavimams irgi nebuvo tokia, kad galėtume juos naudoti kaip vieną pardavimo kanalų. Dėl šios priežasties mums reikėjo stiprios strategijos, kuri leistų kuo greičiau ir efektyviau prisitraukti lankytojų srautą.

 

Ar išduosi savo strategiją? 😊

Žinoma. Labiausiai pasiteisinusi strategija, kurią naudojome tuomet ir naudojame iki šiol – tai meistrų kvalifikacijos kėlimas. Esu tvirtai įsitikinusi, jog tik gerai dirbantys meistrai gali pritraukti lankytojų, pelnyti pasitikėjimą, gauti gerų atsiliepimų bei rekomendacijų, kurios perduodamos iš lūpų į lūpas.

 

Tuomet kodėl reikėjo keisti vietas? Juk galima būtų pagalvoti, kad geras meistras ir tolimiausiame kampelyje prisitrauks savo tikslinį klientą.

Iš dalies taip ir yra. Mūsų meistrų dėka prisiraukdavome labai tikslinius klientus, tačiau viena vertus, dabar turime kur kas didesnį srautą ir tai leidžia laisviau planuotis darbus, o kita vertus, ankstesnės patalpos ribojo mūsų augimą. Aš suvokiau, kad man nebeužtenka turimų trijų meistrų, kurių darbo tinklelis visiškai užpildytas. Man reikėjo sprendimo, kad galėčiau priimti naują lankytojų bangą bei vietos naujiems meistrams apmokyti. Aš iki šiol priimu tuos, kurie neturi jokios patirties ir mokau juos nuo nulio. Mano mokymai vyksta etapais ir tokiu būdu „užsiauginu“ savo specialistus. Tai, kaip šiuo metu atrodo mūsų komanda yra unikalu, nes stipriausi specialistai, kuriuos vadinu „branduoliu“, taip pat dalinasi praktinėmis žiniomis su pradedančiaisiais ir šiai dienai turime net 3 specialistų lygmenis – junior, bazinis ir ambasadoriaus.

Viskas skamba labai gražiai, tačiau kas jus pastūmėjo pradėti verslą tuo sunkiuoju, krizės metu?

Tai nėra vienintelis mūsų verslas, tad gal ir dėl to neturėjome perdėtai didelės naujoko baimės. Labiausiai į priekį mus vedė noras įprasminti ilgametę mano įgytą patirtį. Be to, atkreipėme dėmesį, jog Vilniuje grožio salonai yra nedidelį, o meistrai juose dirba pagal verslo liudijimus. Dideli salonai iš principo nesusidaro, o aš norėjau kurti pastovias darbo vietas su atitinkamu darbo užmokesčiu. Šiuo metu turime 16 meistrų ir esu įsitikinusi, jog tokių salonų nėra daug.

 

Kokį dar išskirtinumą turite?

Manau, kad tai yra mūsų papildantis verslas – grožio salelės. Jose parduodama ta pati kosmetika, kurią naudoja mūsų meistrai. Saleles atidarėme tam, kad mūsų lankytojams nereikėtų kaskart grįžti į saloną. Jie apsipirkdami didžiuosiuose prekybos centruose gali stabtelėti prie vienos „Expert“ salelių ir įsigyti mėgstamą šampūną, kondicionierių, kaukę ar kitą produktą, kurių pas mus išties gausu. Tokiu būdu padarėme dar vieną žingsnį mūsų klientų link, užtikrinome jų apsipirkimo bei grožio puoselėjimo patogumą.

 

Ar sunku atsirinkti tiekėjus ir pradėti su jais bendradarbiauti?

Kosmetikos brand‘ų yra nemažai. Geros kosmetikos taip pat. Kurią pasirinksi yra svarbu, tačiau dar svarbiau kas ir kaip su ja dirbs. Gabiam meistrui tinka išties ne vienas prekės ženklas, todėl negalėčiau teigti, jog egzistuoja vienas geriausias. Tuo tarpu partnerystei užmegzti tereikia susidaryti dominančių tiekėjų sąrašą ir jiems rašyti. Retam rūpės kurioje verslo stadijoje esate – pradžios ar augimo. Be to, didžiosios įmonės suteikia labai daug palaikymo, pvz. organizuoja mokymus, dalinasi know-how ir apskritai turi ne vieną planą, kad galėtų padėti, kai tau to reikės. Manau, kad labai svarbu dirbti su didžiaisiais profesionalais.

 

Ką galėtum pasakyti tiems, kurie apskritai prisibijo imtis nuosavos veiklos? Šiuo metu ekonomika klesti, tačiau dažnam (-ai) pritrūksta drąsos.

Aš sakyčiau, kad jei žmogus turi noro ir galimybių, būtinai reikia daryti. Rizikos daug, jos neišvengsi, tačiau tikiu, jog niekas kitas taip tavęs ir tavo asmenybės neužaugins, kaip tie iššūkiai, su kuriais susidursi. Bus tikrai sunku, tačiau nepažįstu nė vieno, kuris pabandė pradėti savo verslą, perėjo per ugnį ir vandenį, ir pasakė, jog nebuvo verta. Verslininkai tampa visiškai kitokiais žmonėmis, jų požiūris į daugelį dalykų pasikeičia, tad.. Vienareikšmiškai verta, jei tik nori ir gali!

 

Ar nemanai, kad bendrai paėmus, visgi esate drąsesni už vidutiniškai statistinį pilietį?

Jei atvirai, nežinau kaip viskas būtų susiklostę, jei visko būčiau apsiėmusi viena pati. Nors apie 99 proc. žinių ir idėjų buvo mano, aš visuomet jaučiau stiprų užnugarį. Kai būdavo momentų, jog aš palūždavau, mano vyras Aidas ištempdavo tiek emocionaliai, tiek psichologiškai. Kai pasiduodavo jis, aš būdavau „ant tos bangos“, kuri leisdavo pagauti šviežią oro gūsį ir judėti pirmyn. Kas įdomiausia, mūsų nuopuolių ir pakilimų grafikas niekada nesutapdavo, todėl puikiai papildėme vienas kitą ir su metais suvokiau, jog kad ir kaip sunku viską daryti dviese – ieškoti kompromisų, spręsti nesutarimus ir nesutampančias nuomones, mūsų tandemas yra mūsų stiprybė.

Ar gerai suprantu, kad gali paneigti mitą, jog negalima turėti bendro verslo su antrąja puse??

Jei manęs klaustum prieš metus-pusantrų, sakyčiau, kad šis mitas nėra mitas 😊 Su sutuoktiniu vesti verslą išties nelengva, bet jei abi pusės linkusios kalbėtis ir jų dažniai sutampa, nėra nieko neįmanomo. Anksčiau man labai norėjosi valdyti absoliučiai kiekvieną mano verslo dalį, o kai pagalvojau, kad visas savo jėgas noriu atiduoti mokymams, bendravimui su žmonėmis, suvokiau, jog būtent vyras yra tas žmogus, kuriam tikrai galėčiau perduoti finansinę verslo dalį. Kad ir kaip anksčiau dėl to konfliktavome, dabar jame matau kur kas daugiau teigiamų pusių, dėl kurių pasitikiu juo ir jo žiniomis labiau negu bet kieno nors kito.

 

Kuriuos patirtus iššūkius galėtum pavadinti didžiausiais?

Pirmasis – tai finansinės dalies valdymas. Kadangi mano vyras šioje srityje yra kur kas stipresnis, aš nuolat jaučiausi tarsi vienu žingsniu už jo. Tuomet nutariau išmokti buhalterinės apskaitos, ką sėkmingai ir padariau, po ko galėjau pati spręsti – noriu būti atsakinga už absoliučiai visas ūkio dalis ar savo noru kažkuria pasidalinti, bet ir turėti argumentuotą nuomonę apie ją.

Antrasis – darbas su komanda. Viena yra kai reikia susitvarkyti su dideliu lankytojų srautu ir paskirstyti specialistus, bet visai kas kita yra mokėti motyvuoti, uždegti idėja, kuria ir pats save maitini. Susitaikyti, kad ne visi nori daryti tai, ką nori tu. Susitaikyti su ydomis ir išmokti matyti gerąsias, o ne blogąsias savo komandos narių savybes. Šiai dienai mano didžiausias pasiekimas šioje vietoje yra tai, kad su tokiomis problemomis susiduriu kasdien, tačiau jau žinau kaip jas spręsti, sprendžiu ir nepastringu ilgam.

Būnant amatininku tapti verslininku yra didelis įvykis. Tau reikia ne tik išlikti puikiu specialistu, bet ir išmokti valdyti begalę procesų ir iki tol nepažintų sričių. Dažnai girdime sėkmės istorijas, kai verslo vystymas tapo vienu geriausiu dalykų gyvenime, tačiau yra ir tų, kuriems buvo/yra ypatingai sunku, todėl tenka dirbti 24/7 ir tampa neaišku, kaip atrasti balansą tarp asmeninio gyvenimo ir darbo, o tuo pačiu – kaip neprarasti tos paprastos, žmogiškos laimės jausmo.

Galiu tik pasidžiaugti, jog po tiek veiklos metų ir visko, ką išmokau, esu tarp tų, kurie mėgaujasi tuo, ką turi.

 

O jei pasiūlyčiau dar trumpam grįžti į pradžią.. Kaip siūlytum susigaudyti informacijos ir procesų gausoje? Ką patartum norintiems pradėti panašų verslą?

Kai dirbau „Loreal‘yje“, įmonė 15 metų investavo į mane, į mano žinias, kad važinėčiau po Europos šalis, rinkčiau vertingą informaciją ir mokyčiau grožio salono vadovus, kaip daryti šį verslą. Teoriškai, turėjau viską, ko reikia! Galima sakyti, kad turėjau parašytą savo verslo enciklopediją, BET! Atidariusi realų saloną, pamačiau, kad vienas dalykas nesigauna, kitas nesigauna.. Galiausiai, būna, kad iš šimto teorinių tiesų pasiteisina vos viena! Nesakau, kad mokslai, seminarai ir kitokio pobūdžio mokymai nereikalingi. Tiesiog tikiu, jog tikrai verta pradėti, o paskui pasirinkti mentorių, kuris padės laikytis krypties bei tinkamai panaudoti teorines žinias praktikoje. Tokiu būdu galima sutaupyti begalę laiko, energijos ir kitų išteklių.

Manau, kad čia puikiai tinka Brian Tracy patarimas – jei nori kuo greičiau pasiekti rezultato, ieškok eksperto, mentoriaus, kuris tau padės eiti šiuo keliu.

Ir dar. Labai tikiu tokia tiesa: kiek iššūkių lemta patirti, tiek pagalbos tau yra numatyta 😉

 

Pabaigai, ką norėtum pasakyti šį įrašą skaitantiems tinklaraščio lankytojams?

Nuo seno žinoma, jog tūkstančio mylių kelionė prasideda nuo vieno žingsnio. Nereikia didelių problemų spręsti globaliai. Reikia ją išdalinti į mažas dalelytes ir po vieną analizuoti, ieškoti joms būdų.

Be to, kad ir kaip banaliai skambėtų, atsidavimas ir meilė savo darbui yra tai, kas leidžia sėkmingai išspręsti bet kokią situaciją. Ar tai būtų plaukų dažymas, kuriuo klientė liko nepatenkinta, ar kirpimas, kuris neatitiko lūkesčių. Jei iš visos širdies dėsi pastangas ištaisyti savo klaidą, abi pusės liks laimingos ir viskas eisis puikiai!

Renata, ačiū tau dar kartą! Linkiu didžiausios sėkmės tau, Aidui ir visai komandai!  😊

 

Tikiuosi, kad jums, mieli skaitytojai, šis įrašas buvo įdomus bei naudingas! Jeigu turėsite komentarų ar klausimų, drąsiai rašykite čia arba el.pašto adresu liucina.rimgaile@gmail.com.

Ačiū, kad esate!

Jūsų Liu :*