“Nebesusitvarkau su darbuotoja!…”, “Nepagaunu vadovės nuotaikų – tai šypsosi, tai reikalauja nebūtų dalykų.. jau pavargau nuo tokių nuotaikų svyravimų..”, “Nesu tikra, kad nuėję į saloną, mūsų klientai gaus tinkamą aptarnavimą ir informaciją apie gaminius, nes abejonių kelia ten dirbantys žmonės. Manau, kad tai yra didelė mūsų silpnybė, kuri neleidžia pasiekti geresnių rezultatų”, “Kaip tinkamai atsirinkti žmones ir deleguoti jiems darbus? – nežinau net nuo ko pradėti..”.
Tai tik keli pavyzdžiai klausimų ir pasidalinimų, su kuriais susidūriau per pastarąsias porą savaičių. Šie metai neeiliniai, pareikalavę iš mūsų visų emocinės ir psichologinės stiprybės, nes reikėjo atremti ne tik ekonominius sunkumus, bet gebėti užtikrinti stabilumą įmonių viduje. Tuo pat metu tai buvo galimybių metai. Neretas praradęs darbą sugalvojo nuosavo verslo idėją, o kažkas pajuto paklausos padidėjimą, todėl reikėjo pagalvoti apie komandos plėtrą. Mano pačios, o ir daugybės kalbintų verslininkų pavyzdžiai rodo, jog būtent darbo santykiai dažnu atveju tampa bene didžiausiu verslo kūrimo ir vystymo iššūkiu. Viskas yra paprasta tol, kol pats gali dalyvauti kiekvienoje proceso grandyje, tačiau nesame robotai. Taip pat nesame visažiniai. Dėl to darbdaviams reikia darbuotojų, o darbuotojams – darbdavių. Šiandien, kai Kalėdų šventės, o ir Naujieji metai jau visai ant nosies, apžvelkime, kas padeda kurti pasitikėjimu ir abipuse pagarba grįstus darbo santykius. Kuriuos batus apsiauti ir kaip juos pasirinkti, kad tiek vadovai, tiek jų komandos nariai gerai jaustųsi ir sėkmingai bei ilgai, be bereikalingų įtampų dirbtų kartu.
Žemiau pasistengsiu trumpai atsakyti į kelis itin dažnai man užduodamus klausimus:
- Kaip geriau daryti – iš pradžių pasamdyti gerą specialistą ar pačiam kažkiek dirbti ir tik po to galvoti apie komandos plėtrą?
Mano patarimas būtų iš pradžių padirbėti pačiam, sukurti produktą, darbo tvarką ir tam tikrus procesus. Tuomet sukurti paklausą savo produktams ir samdyti žmogų, kai tam atsiras realus poreikis – ar dėl to, kad patys nebespėjate, ar dėl to, kad trūksta kompetencijos tam tikriems darbams atlikti. Neskubėkite kurti darbo vietų, kurias be išimčių reikės išlaikyti kiekvieną mėnesį. Dažnu atveju galima puikiai išsiversti su laisvai samdomų specialistų pagalba.
Be to, prieš įdarbindami žmogų, įsitikinkite, kad turėsite galimybę išmokėti jam bent 1.5-2 mėn. atlyginimą. Tokį rezervą turėti yra būtina. Vėliau, mano giliu įsitikinimu, geras darbuotojas pats uždirba savo algai ir toliau kuria papildomą vertę savo įmonei.
2. Noriu būti geru ir draugišku vadovu, turėti gražius santykius su darbuotojais, bet jaučiu, kad man visiškai lipa ant galvos. Ką daryti?!
Iš darbuotojo perspektyvos: visada galėjome atvirai pasikalbėti su vadovu, nesijautė jokios įtampos, bet kažkas smarkiai pasikeitė. Atsirado nebūtų, kartais net logiško paaiškinimo neturinčių reikalavimų.. sunku susivokti, kas atsitiko, o darbas darosi nebemielas..
Kadangi esu gan švelnaus būdo, ne kartą ir pati susidūriau su šia problema. Viena vertus, norisi turėti šiltus santykius su kolegomis, kartu pasijuokti ir kad atmosfera kolektyvo viduje būtų jauki, be įtampos, o dirbti būtų gera. Kita vertus, nepriklausomai nuo to, kiek tau metų, vadovas turi užsitarnauti autoritetą ir jo neprarasti. Mano įmonės branduolį sudaro vien už mane vyresnės moterys. Savo santykių kūrimo kelio nepasakosiu, bet po 7 metų patirties galiu drąsiai pasidalinti šiais tikrai veikiančiais dalykais:
- prieš priimdami žmogų į darbą, labai aiškiai apsirašykite, kokio ieškote – kokių kompetencijų, charakterio savybių norėtumėte, kad jis turėtų. Kodėl jos reikalingos ir svarbios. Taip pat visas atsakomybes ir pareigas, kurioms jo ieškote. Tokiu būdu tiek darbo pokalbį atliekantis, tiek į jį atėjęs asmuo puikiai žinos abiejų pusių lūkesčius ir galimybes juos (ne)pateisinti. Atitinkamai kandidatui svarbu tokių dalykų paklausti;
- nuostabu, kai darbdavys ir pats yra išsigryninęs, ir darbo pokalbio metu gali iškomunikuoti svarbiausias įmonės vertybes bei darbo principus – kas toleruotina, kas visiškai netelpa į darbo etikos rėmus. Tokiu būdu abi pusės žinos, ko reikėtų tikėtis. Jei esate kandidatas, bus lengviau nuspręsti, ar norite ar net galite laikytis tokių taisyklių ir atitinkamai, ar tokia darbo vieta Jums tinka. Jei esate darbdavys, iš anksto išsakęs savo darbo principus ir kertines vertybes, ateityje išvengsite konfliktų bei situacijų, kai “praktiškai draugeliu buvęs vadovas tapo piktu ir irzliu reikalavimų maišu”;
- jei esate vadovas, labai aiškiai aprašykite pareigybes – kas įeina į tam tikro darbuotojo atsakomybių lauką. Jei esate darbuotojas, būtinai tokių paprašykite. Mano nuomone, geriausia, kai jos surašomos ant vieno lapo ir duodamos susipažinti prieš pasirašant darbo sutartį bei pridedamos kaip priedas prie kitų būtinų dokumentų. Tai irgi labai padeda kurti aiškumu ir pasitikėjimu grįstus santykius. Beje, tai ypatingai svarbu, kai kartu pradeda dirbti giminės arba draugai;
- darbo santykių pradžią būtinai turi reglamentuoti oficiali, tinkamai sudaryta darbo sutartis! Jos būtini punktai kas kažkiek laiko šiek tiek kinta, todėl rekomenduoju pasitarti su Valstybinės darbo inspekcijos specialistais (jų konsultacijos ir pagalba yra nemokama bei lengvai prieinama tiek darbuotojams, tiek darbdaviams – www.vdi.lt) arba su darbo teisę išmanančiais teisininkais (visgi šis variantas kainuoja nepigiai).
3. Kaip tinkamai deleguoti darbus? Ir kaip darbuotojui žinoti, kad jis pateisina darbdavio lūkesčius?
Jei atlikote antrame punkte aprašytus namų darbus, Jums bus labai paprasta. Svarbu, kad ir patys sau atsakytumėte, kokiomis konkrečiomis vertybėmis vadovaujatės kiekvieną dieną, kokie Jūsų darbo bei aptarnavimo standartai, ir kad kolegoms tai būtų aišku kaip 2×2. Jei esate samdomas darbuotojas, paklauskite apie tai. Kol nežinosite, tik bandysite pataikyti ir nuolat jausite nerimą, kad įdedate daug pastangų, bet vadovas to nepastebi arba nevertina.
Kad ir kurioje darbo santykių pusėje būtumėte, bendro darbo sėkmė ir kokybė priklauso nuo jų abiejų. Manau, sutiksite, kad nors visi norime darbe jaustis gerai ir laisvai, nebijoti kreiptis į vadovą, jame norime matyti ne tik draugelį, bet ir kompetentingą, autoritetingą žmogų, kurį gerbiame ir tikimės, jog jis turės lyderio savybių, padedančių net tokiais metais, kaip 2020-ieji, vesti savo komandą į priekį. Taigi, linkiu pasidaryti šiame tekste paminėtus namų darbus, domėtis ne tik savo teisėmis, bet ir pareigomis. Už lango nebe akmens, o XXI amžius – valstybinės institucijos smarkiai keičiasi, tampa vis artimesnės vartotojams ir mano patirtis rodo, jog labai stengiasi gražiai bendrauti bei padėti. Su Valstybine darbo inspekcija susidūriau ne kartą. Vienas jų buvo itin nemaloniomis aplinkybėmis, tačiau ir tada įsitikinau, jog ten dirba labai profesionalūs ir geranoriški specialistai. Tad nebijokite kreiptis ir darykite viską, kad išvengtumėte brangiai kainuojančių klaidų. Taip pat drąsiai aukitės labiausiai Jums tinkančius batus – ar tai būtų aukštakulniai, ar sportbačiai. Tiek vienas, tiek kitas variantas yra tinkamas, kai gerai iš anksto apgalvotas 😉
Su gražiausiais linkėjimais,
Jūsų Liu
#Reklama, įrašas sukurtas bendradarbiaujant su Vasltybine darbo inspekcija. Visgi tekstas stipriai paremtas mano asmenine patirtimi.
Nuotraukos: Ugnė Žilinskė. Iš lietpaličių Ducktail Raincoats fotosesijos.