Praeitą savaitę analizuodama tam tikrus įvykius savo įmonėje, kai kuriuos pokalbius ir žmones, susimąsčiau apie vieną dalyką, kuris kaip tyčia puikiai tinka artėjančios Boso dienos kontekste. Tas dalykas yra įmonių vadovas su jam būdingomis ir reikalingomis savybėmis, o taip pat situacijos, kurios dažnai tiek sąmoningai, tiek priverstinai lieka užkulisiuose. Šį tekstą skiriu tiek tiems, kas svajoja kada nors tapti tam tikros įmonės vadovu/direktoriumi, tiek tiems, kas tokius turi ir dirba jiems vadovaujant.
Taigi, viena pagrindinių frazių, sukėlusių šiuos mano pamąstymus, yra daugumai turbūt puikiai žinoma ir girdėta: “Girk viešai, peik asmeniškai (privačiai)”. Ir išties, bene svarbiausia gero vadovo savybių yra taktiškumas. Jis privalo gebėti arba bent jau stengtis būti dėmesingu, užmegzti ryšį su komandos nariais, ir tuo pačiu taip išsakyti kritiką, kad ji nepalaužtų žmogaus, ne demotyvuotų, o kaip tik paskatintų kitą kartą labiau pasistengti, taip pat nekurtų atskirties kolektyve. Bet ar susimąstėte, kas stovi už viso to? Juk tai reiškia, kad būtent vadovas turi susitvarkyti ne tik su asmeninėmis, bet ir labai skirtingų žmonių emocijomis. Nepasiduoti įtampai, neįsiplieksti ir neleptelėti to, ką kartais taip norėtųsi. Jei viešai geriausia tik girti, reiškia, kad nuo kitų kartais tenka nuslėpti tam tikras neigiamas komandos nario savybes. Ypač, jei matai, kad kolektyvo viduje jis išties gerbiamas arba mylimas, sugebėjo sukurti šiltus santykius ir kitų akyse turi savybių, kurių iš tikrųjų jam stinga, bet būtų geriau tuo nesidalinti.
Kiek tokios informacijos vadovai turi apdoroti, išfiltruoti, sugrupuoti ir nuspręsti ką su ja daryti? Daug. Jau nekalbant apie tai, kad tik tikri lyderiai ne šiaip pasivadina direktoriumi ir džiaugiasi įspūdingu įrašu prie savo vardo Facebook’e arba Linked In’e. Jie prisiima didžiulę atsakomybę už įmonės finansus, už žmogiškuosius išteklius, už tokią jautrią informaciją, kaip verslo know-how, ir neša atsakomybę tiek prieš akcininkus, tiek prieš valstybines institucijas, tiek prieš įmonėje dirbančius žmones ir klientus. Tam reikia turėti drąsos, ryžto, sąmoningumo ir asmeninės brandos. Visa tai rašau galvodama ne apie save, o apie neseniai sutiktą žmogų, kuriame visa tai pamačiau.
Netęsiu savo įrašo turbūt ne kartą matytais ir skaitytais būtinųjų vadovui savybių sąrašais, į kuriuos būtinai įeina empatija, įžvalgumas, lyderystė, pastabumas, noras padėti bei dalintis žiniomis, vizijos turėjimas ir sugebėjimas ja įkvėpti kitus, kad visi kartu kryptingai judėtų viena linkme, ir tt., ir pan. Noriu tik atkreipti dėmesį, jog jei jūsų aplinkoje yra mažesnių ar didesnių įmonių vadovų, pabandykite pamatyti juos kitu kampu. Jie išties turi išskirtinių savybių ir noriu tikėti, jog bent jau daugumoje atveju yra verti tos šventės, kuri per pastaruosius metus pas mus taip šauniai įsitvirtino. Boso diena – tai puiki proga parodyti dėmesį ir pagarbą jiems, leisti pasijausti tais, apie kuriuos tą dieną visi pagalvoja, o ne kaip visada jie galvoja apie visus ir viską.
Tuo tarpu jums, mieli vadovai, direktoriai, linkiu geros nuotaikos ir puikios šventės jau šį penktadienį! Su artėjančia Boso diena! 🙂
Desertai nuotraukose iš čia: https://liu-shop.lt/boso-dienai/
Su meile ir šypsena,
Jūsų Liu