Savaitgalį vienoje laidoje nuskambėjo gyvenimo patyrusios moters frazė: “Mes tiek norėjome ir kovojome už laisvę, o kai ją gavome, nei mokėjome, nei dabar mokame su ja elgtis”. Toje pačioje laidoje istorikas dr. A. Anušauskas pasidalino prisiminimu, jog Sovietmečio laikais verslininkų praktiškai nebuvo, o tuos, kurie buvo, vadino spekuliantais. Atrodo, jog nors praėjo daugiau kaip 30 metų, jei žiūrime iš samdomo darbuotojo perspektyvos, įsisenėję įsitikinimai vis dar gyvi. Tiek kad dažnai girdžiu, jog ir savininkui sunkiausia jo verslo dalis yra būtent darbuotojų atranka ir darbas su jų poreikiais, reikalavimais bei motyvacija. Svarstau, kodėl taip yra? Galbūt nuolat susiduriame su lūkesčių (ne)suvaldymo problema? Nesu personalo atrankos specialistė, tačiau noriu pasidalinti pastebėjimais, kaip tai atrodo iš vidinės komunikacijos perspektyvos. Ką pati taikiau pastaruosius 2 metus savo įmonėje ir kas mano įsitikinimu yra išties svarbu.

Taigi, atkreipkite dėmesį, kad kai padavėjas iš anksto pasako, jog tam tikrame patiekale bus šaldytų jūros gėrybių kokteilis, tikrai nesitikime ką tik iš jūros ištrauktų tigrinių krevečių, ar ne? Tas pats galioja daugybėje gyvenimų sričių. Tuo pačiu ir versle. Mano akimis žiūrint, yra daug rašoma rekomendacijų, kaip pravesti darbo pokalbį, kokius klausimus užduoti, kad “pagautum” kandidatą jo silpnose vietose, kad išsiaiškintum jo charakterio savybes ir t.t., ir pan. Visgi retas pagalvoja, kodėl visiems verslininkams tariamai turėtų tikti tie patys interviu klausimai… Juk įmonės ir jų veiklos labai skirtingos. Jose dirbantys žmonės, jų atliekami darbai taip pat. Dalinuosi su Jumis savo pastebėjimu, kokius namų darbus turėtų pasidaryti verslo savininkas ir ką atitinkamai bus lengviau suprasti samdomiems darbuotojams:

  • labai pravartu nepatingėti ir pasirašyti įmonės vertybes. Kartais tai atrodo bergždžias reikalas, apie kurį kalbama kas antroje knygoje, tačiau būtent jos gali padėti labai aiškiai išsigryninti, kokių savybių turinčių žmonių įmonei reikia labiausiai. Vieniems reikia kruopštumo, atidumo ir susitelkimo, o kitiems – greitos reakcijos, gebėjimo netikėtoje situacijoje rasti sprendimą ir noro dirbti komandoje. Kai turi SAVO vertybių sąrašą, tuomet ir pasirašai klausimus, kurie gali jas atskleisti;
  • tiek vertinant naujai priimamus, tiek jau esamus darbuotojus, verta savęs paklausti: ar asmuo žino ką turi daryti, ar jis turi kompetencijos tai daryti ir ar jis nori tai daryti. Prie kiekvieno dėkite pliusus arba minusus. Jei bent kažkuris neatitinka, galima svarstyti naujų pareigų priskyrimą, kitokių būdų atskleisti gero žmogaus netinkamoje pozicijoje potencialą arba naujo kolegos paiešką;
  • būtina įsitikinti, jog prieš pasirašydamas darbo sutartį, darbuotojas susipažino su pareigybių aprašu, o tai reiškia, kad tokį reikia sukurti, duoti su juo susipažinti ir pasirašyti. Tuomet jis tikrai žinos darbdavio lūkesčius ir dar prieš pradedamas dirbti galės įsivertinti ar jie atitinka jo paties. Jei kils nesklandumų darbo metu, tiek viena, tiek kita pusė turės kuo remtis derybose dėl kitų sąlygų.

Aš asmeniškai labai vertinu lojalumą ir dedu dideles pastangas, kad įmonėje būtų kuo mažesnė kaita. Dėl to jau pirmo susitikimo metu, nebandau visko pateikti gražiau, papasakoju ką iš tikrųjų potencialiam kandidatui reikės kasdien daryti ir paprašau rimtai įsivertinti priimamą sprendimą, nes ir aš gerbiu jo laiką, ir būčiau labai dėkinga, jei jis gerbtų manąjį. Juk visi puikiai suprantame, jog reikia bent 2-6 savaičių (priklausomai nuo užimamų pareigų), kad naujoje vietoje jaustumeis gerai ir užtikrintai. Įdarbinimas ir išdarbinimas, taip pat apmokymas reikalauja daug laiko ir energijos, todėl linkiu abiems pusėms žiūrėti į tai atsakingai ir suprasti vienai kitos rūpimus klausimus.

Taigi, šiandienos savo įraše apžvelgiau vidinės komunikacijos svarbą. Nekalbu apie labai sudėtingus dalykus, skaitmeninius intranetus ir t.t. Tai labiau susiję su lūkesčių valdymų ir procesų optimizavimu, nes kokį pagrindą padėsi, ant tokio visus likusius darbus statysi ir kursi. Aiškumas ir atsakomybė įneša ramybės, užtikrintumo ir tvarkos. Atitinkamai šiuos dalykus jaučia ir klientai, kurie stebi įmonės komunikaciją iš išorės bei bendrauja su darbuotojais tiesiogiai. Gerbkime ir supraskime vieni kitus! Tai turėdami ir vieningai judėdami į priekį galime nuversti kalnus!

Jei norėtumėte padiskutuoti daugiau šia tema, rašykite komentarų lauke arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt 😉

Su šilčiausiais linkėjimais,

Jūsų Liu