Nors šiandien yra Velykų pirmadienis, nusprendžiau nepraleisti savo #pirmadieniaiapieversla rubrikos. Kokia to priežastis? Praėjęs savaitgalis. Jis man dar kartą įrodė ir parodė koks svarbus yra žmogiškumas, bendrystrė ir dalykai, kurie atskiria atsitiktinių darbuotojų grupę nuo komandos. Tai vidinės kultūros dedamosios, į kurias nuoširdžiai patariu neatidėliojant investuoti savo laiką ir energiją! Šios investicijos rezultatai sunkiai matomi ir apčiuopiami, bet jie sudaro pamatą geram kasdieniam darbui ir jau nekalbant apie sienas ir stogą sunkiausiose situacijose, su kuriomis šiuo metu susiduriame mes visi.

Taigi, pirmą kartą apie organizacijos vidinės kultūros svarbą išgirdau bakalauro studijų metais. Tuomet mums aiškino, jog įmonės kultūra – tai maždaug esminių vertybių ir vienodų įsitikinimų visuma, kuri formuoja kolektyvo elgesį, mąstymą ir netgi sprendimų priėmimą. Tai normos, tradicijos, simboliai ir kalba. Šis apibrėžimas gali būti labai platus ir išsamus, bet juk aš ne apie tai noriu papasakoti. Šis tinklaraštis ne apie vadovėlinius apibrėžimus, jis apie tikrąjį gyvenimą, apie tai, kas jau praeita, patirta ir iš ko išmokta.

Esmė to, ką noriu šiandien papasakoti yra ta, kad daugelis turinčiųjų arba pradedančiųjų nuosavą verslą labiausiai susikoncentruoja į idėjos sukūrimą, produkto išsigryninimą, skaičiavimus ir t.t. Visa tai yra labai teisinga, tačiau nederėtų pamiršti, jog viskas įgyvendinama dažniausiai komandoje. Kad ir kokio ji dydžio būtų, šioje vietoje tikrai reikia turėti kompetencijos ar bent noro jos įgauti. Kaip sakė James Sinegal “Nedera vienam žmogui prisiimti garbės, nes sėkmingai organizacijai sukurti reikia daugybės žmonių”. Pritariu jam ir kviečiu Jus apie tai susimąstyti.

Iš vadovėlio lyderystės neišmoksi. Gali tik mokytis iš geriausių, klausytis jų patarimų, skaityti įkvėpiančias knygas, ką ir aš šiemet pradėjau daryti. Visgi tikrieji gebėjimai arba suvokimas apie jų trūkumą ateina iš praktikos. Mano veikla Liu Patty desertinėje atnešė jos tiek, kad galėčiau parašyti savo pačios knygą. Ir nors viską šiame kelyje dariau intuityviai, dabar suprantu, jog nestrateguodama ir nieko dirbtinai nedarydama sukūriau labai stiprią mūsų komandos kultūrą. Nemokėjau to įvardyti, tiesiog jaučiau, o dabar turėdama daugiau žinių, dalinuos ir su Jumis.

Beje, nemažą savo praktikos dalį taip pat įgijau būdama verslo klubo prezidente. Struktūra, kurią sudaro 40 ir daugiau savarankiškų, savo nuomonę turinčių ir tau darbo santykiais nepavaldžių žmonių (klubui priklauso tik verslo savininkai arba įgaliotieji verslo atstovai), yra dar kitoks modelis. Ten dar kartą gali įsitikinti, jog vienas dalykas yra kalbėti žmonėms, nes manai, jog turi ką vertingo pasakyti, ir visai kas kita yra bendrauti manant, jog šie žmonės yra vertingi. Toks požiūris gali labai smarkiai veikti kiekvieno sprendimus ir būdą, kaip kuriami santykiai kolektyvo viduje. Aš juo visuomet vadovavausi ir kaip suprantu, nesuklydau.

Nekartą žavėjausi savo komandos darna, tuo kokios jos stiprios, kaip gražiai sutaria ir palaiko viena kitą. Tuomet per įvairias šventes, kai sakydavome palinkėjimus, keliskart išgirdau frazę: “…jei nebūtų tavęs, nebūtų ir mūsų”. Kiekvieną kartą nuleisdavau akis arba pasakydavau kokį juokelį, nes būdavo nejauku priskirti sau tokį nuopelną, o neseniai perskaičiau labai gražią mintį: “Tai, kokius žmones jūs traukiate, nepriklauso nuo jūsų norų. Tai priklauso nuo to, kas jūs esate”. Tuo tarpu Denisas A. Piras yra pasakęs: “Vienas būdų išmatuoti lyderystę – tai “kalibras” žmonių, kurie nusprendžia jumis sekti”. Mano žmonių kalibras yra toks, apie kokį net sapnuoti negalėjau! Jų užsispyrimas ir tikėjimas pranoko manąjį kelis kartus. Jei tai bent iš dalies yra mano pačios atspindis, duok Dieve man dar ilgai nesikeisti ir tik stiprėti! 🙂

Mes neturime išgrynintų ir ant didelės lentos arba įmonės tinklalapyje užrašytų vertybių. Neturime altorėlio su talismanu ar kitų dalykų, apie kuriuos rašoma vadovėliuose. Visgi tikiu, jog viską turime viduje ir vieną dieną rasime laiko tai aprašyti bei pasidalinti. Ką šiai dienai galiu užtikrintai pasakyti – kiekvienai komandai svarbiausias yra aiškumas. Vadovo pareiga yra kalbėtis, skirti laiko ir dėmesio, atsakyti į klausimus, kurie sumažina baimę ir įtampą, kylančią dėl nežinomybės, neapibrėžtumo, informacijos ar krypties trūkumo. Niekas negimė visko tobulai mokėdamas. Aš juolab! Visgi turiu noro mokytis ir darau tai kasdien, kad tapčiau vis geresne savo pačios versija. Tvirtai tikiu, jog tikrieji lyderiai pagarbą pelno priimdami išmintingus sprendimus, pripažindami savo klaidas ir savo sekėjų bei organizacijos gerovę laikydami svarbesne už asmeninius interesus. Kaip tai atrodo praktikoje? Pvz. mano komandoje susikūrė nerašyta taisyklė – net jei tam tikras kolektyvo narys yra super našus ir gali uždirbti didelę pelno dalį įmonei, bet kelia įtampą, neša destrukciją, konfliktus ir kt., jis tikrai pas mus neliks. Mano nuomone, vadovui turi rūpėti vidinis klimatas, nuo kurio smarkiai priklauso galutinis rezultatas. Galų gale, ne man kiekvieną dieną reikia kartu dirbti prie tos pačios krosnies ar kavos aparato. Tuo tarpu jei 2 kolegos puikiai sutars, vienas kitą palaikys ir supras, jų rezultatai pranoks jų pačių, o taip pat vadovo lūkesčius.

Taip pat tokie dalykai, kaip kavos pertraukėlės ar bendri pietūs. Natūraliai susiklostė, jog turime vieną kolektyvo narę, kuri 4 dienas per savaitę pagamina pietus visoms ir tuomet kartu yra sėdama prie stalo. Vienam atrodytų, jog tai laiko švaistymas, atitrūkimas nuo pagrindinių pareigybių ir t.t., ir pan., tačiau tai neįkainojama tradicija, kurios vertę man pačiai būtų be proto sunku nustatyti! Žinau, kaip visos jų laukia ir kaip dabar jų trūksta, kai dirbame dalinės prastovos sąlygomis, besilaikydamos karantino sąlygų, dirbdamos ribotos sudėties ir išlaikydamos atstumus tarpusavyje..

Apibendrinant, dabar yra tas laikas, kai tikrai galite pamatyti, kokių vertybių pagrindu dirbate. Pasianalizuoti, pasidaryti išvadas ir nuspręsti dėl savo bei savo veiklos/verslo ateities. Kultūra, į kuria šiandien noriu atkreipti jūsų dėmesį, kilo iš žodžio “cultus”, kas iš lotynų kalbos reiškia “rūpestis”. Rūpinkitės savo organizacijos vidine ašimi, nes kaip pasakė rinkodaros guru Seth Godin: “„Kultūra triuškina strategiją taip smarkiai, kad kultūra ir yra strategija”. Pandemijos akivaizdoje galėjome įsitikinti, jog didžiausios strategijos ir planai gali žlugti per parą ar kelias. Nesvarbu, kiek daug mokytumėmės iš praeities, ji niekada neatskleis to, ką mums reikia žinoti šiandien. Tokiose situacijos išryškėja svarbiausi dalykai, nuo kurių galime atsispirti, nenuleisti rankų, susipurtyti ir pabandyti judėti į priekį. Mes bandome, už ką esu dėkinga visoms savo merginoms, o ypač Vaidai, kuri pirmoji su šauktukais man parašė “Juk GaLIU!!!” 🙂

 

Gražaus pirmadienio visiems!

Su šypsena,

Jūsų Liu