by admin | Sep 14, 2020 | Verslas
Praeitą savaitę vaikščiojome su vyru siauromis Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis ir eilinį kartą stebėjomės, kiek naujų vietų-vietelių yra pridygę! Vienos mažytės, laikraščiais apklijuotomis sienomis ir kokiais nors įdomiais akcentais (pvz. raudonas pianinas vidury salės). Kitos erdvios, super modernios ir tviskančios prabanga. Prisiminėme ir legendines vietas, kurios prieš 10-15 metų būdavo sausakimšos, jaunimas negalėjo įsivaizduoti savaitgalio be vakarėlio jose, o dabar tie įėjimai tušti, liūdni, patalpos pasenusios ir net nekviečiančios užsukti..
Kodėl taip yra? Galbūt žavėdamiesi socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis, originaliomis reklamos idėjomis ir tt., pamirštame labai svarbią taisyklę? Jai ir noriu šiandien skirti šį įrašą.
Taigi, toliau besimėgaudami vakariniu pasivaikščiojimu pradėjome diskutuoti apie kažkada populiariausias vietas. Kas jose buvo tokio ypatingo? Kodėl to nebėra? Arba kodėl į jas nebeužsukame? Pirmosios į galvą atėjusios mintys buvo:
- Išsikvėpė, nebeatsinaujina ir nespėja paskui naujausias tendencijas bei tikslinės auditorijos poreikius.
- Nemoka prisitaikyti prie naujų reklamos taisyklių, t.y. neišsiskiria iš kitų vietų arba nežino kaip komunikuoti, kad atkreiptų į save dėmesį.
Tikiu, kad visa tai gali būti tiesa ir netgi daugiau priežasčių galima čia prigeneruoti, visgi manau, jog visame informacijos pertekliaus kontekste pernelyg daug galvojame apie instalife ir per mažai apie tikrąją lankytojų patirtį bei jiems kuriamą vertę. Mes galime samdyti geriausius tekstų ir genialiausius reklamų kūrėjus, talentingiausius fotografus ir rūbų, maisto ar kitų sričių stilistus, BET! Jei susižavėjęs nuostabiu turiniu Jūsų komunikacijoje vartotojas nuspręs įsigyti Jūsų produktą, o jis bus nekokybiškas arba jo įsigijimo patirtį lydės nuviliantis aptarnavimas, visa tai neturės absoliučiai jokios vertės.
Dėl šios priežasties šiandien kviečiu trumpam atsitraukti nuo kasdienių darbų ir atsakyti sau į kelis paprastus klausimus:
- Kokią vertę be savo tiesioginio produkto norite sukurti?
- Kokią emociją vartotojams norite sukelti?
- Kokią transformaciją jiems žadate (kas pasikeis į gerą Jūsų užsakovų gyvenimuose, jei pasirinks būtent Jūsų produktus)?
- Kaip užtikrinsite, kad jis visa tai tikrai gautų? Ar Jūsų kolegos, darbuotojai, partneriai žino apie Jūsų lūkesčius ir kodėl Jums taip svarbu, kad jie būtų išpildyti (aptarnavimo ir bendravimo standartai bei scenarijai, taisyklės, vertybės ir normos, kurios juntamos nepriklausomai nuo to, kieno tą dieną pamaina).
Pati daugybę metų žaviuosi komunikacija ir vertinu ją kaip didžiulę jėgą, kurią įvaldę galime pasiekti išties labai daug! Visgi pirmiausia, manau, kad kiekviename versle reikia susitvarkyti “virtuvę”, t.y. užtikrinti sklandžius procesus nuo užsakymo gavimo iki jo išpildymo. Taip pat nusimatyti ne tik biudžetą super įtaigiai reklamos kampanijai, bet ir ištekliams, kurių dėka bus sėkmingai patenkinta padidėjusi paklausa. Nepamirškite, kad reklama gali būti naudinga ir didinanti pardavimus bei pajamas, tačiau lygiai taip pat ji gali įgauti “sniego gniūžtės” efektą, kai dėl padidėjusio užsakymų srauto nukenčia kokybė, nespėjama pagal terminus, klientai nusivilia ir t.t., ir pan.
Kitas dalykas – tai unikali patirtis, kuri neprivalo Jums daug kainuoti. Tai gali būti visiška smulkmena, bet nelaukta, neįtraukta į kainininką, todėl netikėta. Mažiausias gestas, papildomas išskirtinio dėmesio trupinėlis sušildo kiekvieno mūsų širdį ir skatina didesnį lojalumą, lyginant su kitais prekių ženklais. Esu įsitikinusi, jog žymiai geriau prisimenate kiekvieną kartą, kai jaukiame restoranėlyje Jus aptarnavo jo šeimininkas ar kai atvykus į rezervuotą viešbutį, Jums buvo paliktas ranka užrašytas mielas linkėjimas.
Prismininkite, vieną itin svarbią taisyklę – žmonės perka ne tik Jūsų produktą. Jie perka patirtį ir transformaciją, kuria Jūsų prekė ar paslauga suteikia. Todėl visuomet galvokite ne vien apie pardavimus ir reklamos efektyvumą. Įdėkite širdies ir pastangų, kad reali Jūsų klientų patirtis paskatintų dalintis rekomendacijomis bei sugrįžti ne kartą. Ir dar:
Su meile ir šypsena,
Jūsų Liu 🙂
by admin | Aug 31, 2020 | Verslas
Na, štai. Padariusi nedidelę petrauką savo rubrikoje “Pirmadieniai apie verslą”, nekantravau prie jos grįžti! Tiesa, susidūriau kūrybine spraga, kuri aplanko tikrai dažną – niekaip nesugalvojau apie ką geriau būtų parašyti… ir tada supratau, jog rašau paskutinę vasaros dieną. Vasaros, kuri buvo kitokia, bet tuo pačiu nuostabi! Viena vertus, pirmą kartą gyvenimą nieko neplanavau, nesvaigau apie atostogas užsienyje, neleidau sau galvoti apie ilgesnį laikotarpį kaip 2 mėnesiai. Kita vertus, 200 proc. gyvenau ČIA ir DABAR. Ką tai atnešė? Šiame įraše noriu pasidalinti ir tuo pačiu papasakoti apie įkvėpiančią moterį, profesionalę, kuri, mano akimis žiūrint, iš prigimties yra sutverta tam, kad padėtų kitiems suvokti savo potencialą, atrasti kelią ir lygiai taip pat GYVENTI GYVENIMĄ kiekviena kūno ląstele.
Taigi, grįžtant prie minties apie mano vasarą, atrodo, kad nieko stebuklingo neįvyko. Visgi birželį pirmą kartą per pastaruosius 8 metus išties tiesiog pasidaviau “tiekmei” ir bent iš dalies išmokau “išlaukti”. Tikiu, kad pavasarį mus ištikęs karantinas visus turėjo to išmokyti ir labai džiaugiuos už tuos, kam pavyko! Aš turbūt stovėjau prekyje tų, kurie sakė: “KAIP?! Kokį dar “išlaukti”?? Juk reikia kažką daryti!”. Bet reikia pripažinti, jog tam tikri dalykai iš tikrųjų susidėlioja savaime.
Šią vasarą taip pat daug dirbau. Gan dažnai lipau per save ir dariau tai, ko visa savo esybe nenorėjau, tačiau žinojau, kaip tai yra svarbu, todėl nesustojau. Tuomet ateidavo laisvi vakarai ir savaitgaliai, per kuriuos save apdovanodavau laiku, skiriamu sau. Tokiu būdu atradau naujas vietas aplink namus (5 metus čia gyvenu ir tik dabar tai padariau…), iš tikrųjų pajutau ne vieną tūkstantį šiluma apgaubiančių saulės spindulių, prakalbėjau ne vieną valandą prie šaltos kavos puodelio su draugėmis ir dar turėjau kelias išskritines patirtis, už kurias esu visa širdimi dėkinga tam žmogui, apie kurį užsiminiau pradžioje – Allai Budrienei.
Ką noriu pasakyti apie Allą – tai nepaprastas žmogus. Jos dėka aš pati nusiraminau ir žinau, kiek kitų žmonių atsakė sau į rūpimus vidinius klausimus. Ji per savo konsultacijas (net nežinau ar tai tinkamas žodis apibūdinti susitikimus su ja) geba žmogui atskleisti jo potencialą, atrasti jo asmenybės stiprybes ir silpnybes bei išmokti jas tinkamai panaudoti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tam ji naudoja tiek įvairiausių metodų ir technikų, kad net sunku būtų viską aprašyti! Dar vienas visiškai unikalus dalykas, kuriuo noriu pasidalinti – tai patyriminės fotosesijos. Į jas galima ateiti su skirtingais tikslais, bet rezultatas visuomet būna įspūdingas! Šiandien dalinuosi nuotraukomis iš mano fotosesijos upėje, kurios vandens temperatūra turbūt buvo apie +5-10 C :)) link tos vietos teko kurį laiką pakeliauti, tačiau tai buvo verta kiekvienos akimirkos!
Nuoširdžiai sakau, kad nieko panašaus prieš tai nesu dariusi ir šią patirtį prisiminsiu visą gyvenimą! Fotosesijos idėją, manau, geriausiai apibūdina pačios Allos žodžiai:
“Upės tėkmė – man viena gražiausių žmogaus kelionės per gyvenimą metaforų. Kažkada ištrykšti šaltinėliu, vėliau lyg upės vanduo keliauji per gyvenimą. Kartais teki ramiai, vietomis tampi srauni ir čiurlenanti, o kartais išvyksti į kalnus ir krenti kriokliu žemyn – kas bus, tas bus… Gyvenimo kelyje, kaip ir upėje pasitaiko didelių akmenų, juos apteki ir keliauji toliau. Būna – tave užtvenkia, tu sustoji, lauki, kaupiesi ir pratrūksti, kažką užliedama, kitus paskandindama… O tenka juk ir išsekti, išdžiūti… Tada lauki lietaus, tarsi iš giedro dangaus. Būna, kad įteki į kitą, platesnę upę, ežerą ar marias ir jų platybėje ištirpsti. Tuomet vėl ieškai srovės ir vingiuoji apsupta krantų toliau.
Būna, kad teki pasroviui. Geras jausmas… Atsipalaiduoji. Šapelis, nugriuvęs medis ar akmuo gali tau šaukti: “Palauk, tu plauki visai ne ten, kur tau reikia”. Bet upė žino, kur ji teka, jei ji tikrai upė.”
Žinot, manau, kad toli gražu ne man vienai per karantiną buvo labai sunku. Nors atrodo, kad nuolat vaikštau su šypsena, buvo laikotarpių, kai negalėjau nustoti verkti, dingdavau iš socialinių tinklų, nes viskas atrodė nemiela ir vienu metu netgi atrodė, jog pamečiau savo gyvenimo prasmę – vardan ko visa tai? Koks mano tikslas? Kas mane veda į priekį ir kur tikiuosi nueiti, ko pasiekti? Tikiu, kad tokie klausimai būdingi ypač moterims. Vienos veiklos mums tampa nebemielos, pradedame galvoti apie kitas. Imamės, bet ne visuomet pavyksta tai daryti ryžtingai ir kryptingai. Tuomet tikimės palaikymo iš artimiausios aplinkos, bet ji kaip tik klausia “Kada nustosi blaškytis???” (remiuosi informacija iš pokalbių su eile kitų moterų). Ką tikrai supratau – tai nėra mūsų silpnybės. Tai netgi stiprybės, kuriomis reikia mokėti pasinaudoti ir neišsigąsti to, kad pasaulyje, kuriame įprasta vadovautis racionaliomis taisyklėmis, mes tiesiog PAJAUČIAME daugybę dalykų. Esame apdovanotos stipria intuicija, kurios nereikia bijoti. Ja dažnu atveju kaip tik reikia pasitikėti ir įsiklausyti į ją. Tik tiek, kad kartais reikia pagalbos iš šono, kad tai padaryti būtų lengviau.
Taigi, paskutinę vasaros dieną jaučiu didelį dėkingumą už sutiktus žmones, už visas kartu praleistas akimirkas ir jų dėka padarytus asmeninius atradimus. Dažniausiai šiltasis sezonas pralekia kaip viena akimirka ir šis – ne išimtis, tačiau be galo džiaugiuos, jog šįkart tai buvo labai kokybiškas, turiningas laikas. Linkiu nebijoti kartais sustoti, atsitraukti ir leisti sau pamatyti bendrą paveikslą. Tai išties padeda nepamesti kelio dėl takelio, pamatyti naujas galimybes arba iš naujo atrasti savyje tai, kas leidžia išspausti maksimumą iš to, ką šiuo metu darote 😉
Sėkmingo ir įkvėpimo kupino rudens sezono!
Su meile ir šiluma,
Jūsų Liu
by admin | Jul 27, 2020 | Verslas
Neseniai išgirdau man labai patikusią mintį apie tikslų siekimą bei tinkamo mąstymo svarbą šiame kelyje. Mane be galo sužavėjo IBM buvusio vadovo Thomas J. Watson, Jr. išsakyta idėja apie tai, jog vykdant tam tikrą veiklą neužtenka turėti tikslą ją augintį arba plėsti. Jo teigimu, verslo auginimas – tai procesas, o ne galutinis tikslas. Kadangi jį turėti yra nepaprastai svarbu, šiandienos įrašą skiriu tikslo išsigryninimo temai bei atvirkštinio mąstymo būdui, kuris gali padėti tai padaryti.
IBM vadovas, kurį prieš tai paminėjau, cituojamas begalėje šaltinių. Jis užaugino milijoninę įmonę iki milijardinės ir jo darbo metodai neabejotinai buvo sėkmingi. Beje, nors Thomas J. Watson Jr. labai tikėjo IBM produktais, technologine pažanga ir jos teikiamomis galimybėmis, jis dažnai kalbėjo ir apie kasdienės komunikacijos tarp žmonių svarbą. Viena jo frazių skamba taip: “Niekas taip greitai nesukelia katastrofos versle ir jame dirbantiems žmonėms, kaip nutrūkusi komunikacija ir tarpusavio supratimas”. Tuo tarpu tęsiant jo mintį apie tikslų siekimą, jis išskyrė 3 labai svarbius žingsnius:
- Turėti aiškų paveikslą, KĄ norima sukurti, t.y. kas konkrečiai įvyks pabaigus auginti/daryti verslą;
- Įsivaizduoti, kaip bus elgiamasi, kai tas “kažkas” jau bus sukurta;
- Elgtis taip DABAR, nes tik tokiu būdu įmanoma pasiekti didesnių, neribotų tikslų.
Kad būtų paprasčiau suprasti šių 3 punktų pritaikymą praktikoje, pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate sporto treneris. Jūsų tikslas yra sukurti 50 sporto klubų tinklą. Tam, kad pasiektumėte šį tikslą, turite numatyti, kaip elgsitės jau turėdamas šį tinklą, ir kai reikės priimti tam tikrus sprendimus, vadovautis būtent tokiu mąstymu.
Tarkime, kol kas esate vienas, neturite stiprios komandos ir pastovių pajamų, o reikia nutarti ar investuoti pinigus į brangius mokymus arba tam tikrą įrangą, kurios atrodo, jog tikrai negalite sau leisti – ilgai negalvokite ir jau dabar sprendimą priimkite tokį, kokį priimtų 50 sporto klubų savininkas.
Pasakysiu atvirai, jog pati iki šiol taip nedariau, tačiau idėja man labai patiko. Galiu ją tik papildyti vienu pratimu, kuris mano mąstymą apvertė aukštyn kojomis, absoliučiai išmušė iš vėžių, tačiau tikrai privertė prieiti kūrybiškai ir apgalvoti daug dalykų iš esmės. Taigi, ką reikia padaryti, norint išsigryninti kryptingą kelią didelių siekių link?
- Pradėti nuo galo, t.y. įsivardinti apčiuopiamus ir neapčiuopiamus rezultatus, kuriuos norite pasiekti per savo sugalvotą veiklą (kokią naudą gaus Jūsų klientai ir kokį tikslą pasieksite patys);
- Apgalvoti, kokiais būdais, kokias paslaugas ar prekes teikdami galėsite to pasiekti;
- Įsivertinti, kokiais kanalais ir priemonėmis besinaudodami galėtumėte tai daryti bei kurie iš jų atneštų Jums didžiausią finansinę naudą (pvz. neriboti online mokymai ar seminarai mažose grupėse, susitinkant gyvai?);
- Pasirašyti:
- kokiai tikslinei grupei skirsite šiuos produktus;
- kas bus Jūsų klientų srauto šaltinis;
- kokie žingsniai leis Jums pasiekti, kad apie Jus sužinotų, Jumis pasitikėtų, pradėtų mėgti ir galiausiai, įsigytų tai, ką siūlote.
Tokie dalykai atima laiko pradžioje, tačiau labai daug jo sutaupo vėliau. Kadangi galimybių komunikuoti, pardavinėti produktus ir auginti savo verslą yra kaip niekad daug, neturėdami aiškaus tikslo ir strategijos, tikėtina pradėsite blaškytis, eikvoti laiką ir energiją ten, kur nereikia. Pavyzdžiui, daug kas dabar žavisi nauja Tiktok platforma. Jei Jūsų tikslinis klientas yra šuniuko šeimininkas, ten būti Jums tikrai verta. Jei visgi tai didelės korporacijos savininkas, labiau tikėtina, jog jį rasite Linkedin platformoje. Neabsoliutinu, bet mintį manau supratote.
DREAM BIG 😉
Kai galvojame nelimituodami savęs ir nevertindami visko pagal dabartines galimybes, mūsų tikslai tampa kur kas didesni ir drąsesni. Dėl to labai svarbu ateities planus kurti remiantis ne turimomis aplinkybėmis, kurios dažnu atveju riboja mūsų mąstymą, o norais ir iš pažiūros beprotiškomis svajonėmis, kurios pakylėja ir paskatina siekti daugiau. Visgi tam, kad tai neliktų tik svajūko dramblionėmis pasidalinau su Jumis konkrečiais žingsniais, kurie leis praplėsti mąstymą, “Dream Big” ir nuo pat pradžių apgalvoti, kaip viso to siekti. Kaip mano mylima draugė Alla mėgsta sakyti: “Kai kažko imuosi, man svarbu žinoti, ką čia darau – ar plytas nešioju, ar Katedrą statau”. Tad šį pirmadienio rytą kviečiu pagalvoti apie savo tikslus ir ar tikrai šiandien sprendimus priimate taip, kaip Jūsų AŠ tai padarytų sėkmingoje ateityje.
Su meile ir šypsena,
Jūsų Liu
by admin | Jul 20, 2020 | Verslas
Savaitgalį vienoje laidoje nuskambėjo gyvenimo patyrusios moters frazė: “Mes tiek norėjome ir kovojome už laisvę, o kai ją gavome, nei mokėjome, nei dabar mokame su ja elgtis”. Toje pačioje laidoje istorikas dr. A. Anušauskas pasidalino prisiminimu, jog Sovietmečio laikais verslininkų praktiškai nebuvo, o tuos, kurie buvo, vadino spekuliantais. Atrodo, jog nors praėjo daugiau kaip 30 metų, jei žiūrime iš samdomo darbuotojo perspektyvos, įsisenėję įsitikinimai vis dar gyvi. Tiek kad dažnai girdžiu, jog ir savininkui sunkiausia jo verslo dalis yra būtent darbuotojų atranka ir darbas su jų poreikiais, reikalavimais bei motyvacija. Svarstau, kodėl taip yra? Galbūt nuolat susiduriame su lūkesčių (ne)suvaldymo problema? Nesu personalo atrankos specialistė, tačiau noriu pasidalinti pastebėjimais, kaip tai atrodo iš vidinės komunikacijos perspektyvos. Ką pati taikiau pastaruosius 2 metus savo įmonėje ir kas mano įsitikinimu yra išties svarbu.
Taigi, atkreipkite dėmesį, kad kai padavėjas iš anksto pasako, jog tam tikrame patiekale bus šaldytų jūros gėrybių kokteilis, tikrai nesitikime ką tik iš jūros ištrauktų tigrinių krevečių, ar ne? Tas pats galioja daugybėje gyvenimų sričių. Tuo pačiu ir versle. Mano akimis žiūrint, yra daug rašoma rekomendacijų, kaip pravesti darbo pokalbį, kokius klausimus užduoti, kad “pagautum” kandidatą jo silpnose vietose, kad išsiaiškintum jo charakterio savybes ir t.t., ir pan. Visgi retas pagalvoja, kodėl visiems verslininkams tariamai turėtų tikti tie patys interviu klausimai… Juk įmonės ir jų veiklos labai skirtingos. Jose dirbantys žmonės, jų atliekami darbai taip pat. Dalinuosi su Jumis savo pastebėjimu, kokius namų darbus turėtų pasidaryti verslo savininkas ir ką atitinkamai bus lengviau suprasti samdomiems darbuotojams:
- labai pravartu nepatingėti ir pasirašyti įmonės vertybes. Kartais tai atrodo bergždžias reikalas, apie kurį kalbama kas antroje knygoje, tačiau būtent jos gali padėti labai aiškiai išsigryninti, kokių savybių turinčių žmonių įmonei reikia labiausiai. Vieniems reikia kruopštumo, atidumo ir susitelkimo, o kitiems – greitos reakcijos, gebėjimo netikėtoje situacijoje rasti sprendimą ir noro dirbti komandoje. Kai turi SAVO vertybių sąrašą, tuomet ir pasirašai klausimus, kurie gali jas atskleisti;
- tiek vertinant naujai priimamus, tiek jau esamus darbuotojus, verta savęs paklausti: ar asmuo žino ką turi daryti, ar jis turi kompetencijos tai daryti ir ar jis nori tai daryti. Prie kiekvieno dėkite pliusus arba minusus. Jei bent kažkuris neatitinka, galima svarstyti naujų pareigų priskyrimą, kitokių būdų atskleisti gero žmogaus netinkamoje pozicijoje potencialą arba naujo kolegos paiešką;
- būtina įsitikinti, jog prieš pasirašydamas darbo sutartį, darbuotojas susipažino su pareigybių aprašu, o tai reiškia, kad tokį reikia sukurti, duoti su juo susipažinti ir pasirašyti. Tuomet jis tikrai žinos darbdavio lūkesčius ir dar prieš pradedamas dirbti galės įsivertinti ar jie atitinka jo paties. Jei kils nesklandumų darbo metu, tiek viena, tiek kita pusė turės kuo remtis derybose dėl kitų sąlygų.
Aš asmeniškai labai vertinu lojalumą ir dedu dideles pastangas, kad įmonėje būtų kuo mažesnė kaita. Dėl to jau pirmo susitikimo metu, nebandau visko pateikti gražiau, papasakoju ką iš tikrųjų potencialiam kandidatui reikės kasdien daryti ir paprašau rimtai įsivertinti priimamą sprendimą, nes ir aš gerbiu jo laiką, ir būčiau labai dėkinga, jei jis gerbtų manąjį. Juk visi puikiai suprantame, jog reikia bent 2-6 savaičių (priklausomai nuo užimamų pareigų), kad naujoje vietoje jaustumeis gerai ir užtikrintai. Įdarbinimas ir išdarbinimas, taip pat apmokymas reikalauja daug laiko ir energijos, todėl linkiu abiems pusėms žiūrėti į tai atsakingai ir suprasti vienai kitos rūpimus klausimus.
Taigi, šiandienos savo įraše apžvelgiau vidinės komunikacijos svarbą. Nekalbu apie labai sudėtingus dalykus, skaitmeninius intranetus ir t.t. Tai labiau susiję su lūkesčių valdymų ir procesų optimizavimu, nes kokį pagrindą padėsi, ant tokio visus likusius darbus statysi ir kursi. Aiškumas ir atsakomybė įneša ramybės, užtikrintumo ir tvarkos. Atitinkamai šiuos dalykus jaučia ir klientai, kurie stebi įmonės komunikaciją iš išorės bei bendrauja su darbuotojais tiesiogiai. Gerbkime ir supraskime vieni kitus! Tai turėdami ir vieningai judėdami į priekį galime nuversti kalnus!
Jei norėtumėte padiskutuoti daugiau šia tema, rašykite komentarų lauke arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt 😉
Su šilčiausiais linkėjimais,
Jūsų Liu
by admin | Jul 13, 2020 | Verslas
Neseniai sulaukiau vienos sekėjos klausimo apie komandos susirinkimus. Jos teigimu, internete, įvairiuose forumuose yra dvi nuomonių stovyklos – vieni sako, jog tai tik laiko švaistymas, kuris realaus rezultato neatneša, o kiti mano, kad kaip tik susirinkimai smarkiai prisideda prie geresnių darbo rezultatų. Kaip yra iš tikrųjų? Šiandien pasidalinsiu su Jumis savo patirtimi, kurią įgijau su savo kolektyvu Liu Patty desertinėje. Ypatingai nuo to laiko, kai mūsų komanda užaugo iki 15 žmonių, o aš įsitikinau, jog susirinkimai yra nepaprastai naudingi. Tiesa, yra ir tam tikrų sąlygų, kad jie tokie būtų. Apie tai kviečiu paskaityti šiame įraše!
Taigi, Liu Patty desertinės istorija prasidėjo nuo nedidelio nuomojamo butuko, kuriame darbavausi viena. Po kurio laiko atsidariau pirmąją kepyklėlę, kurioje įdarbinau vieną pagalbininkę, tuomet antrą.. po 1.5 metų mūsų jau buvo 4, tuomet 6 ar 7, o 2017 metais, kai atsidariau desertinę Užupyje, skaičius šoktelėjo iki 15 asmenų. Gerai pamenu, kad buvo etapas, kai pagrindinis sunkumas versle buvo ne darbas su klientais, pardavimų didinimas, pajamų generavimas ir t.t., o būtent vidinės atmosferos suvaldymas. Suvokusi, jog viena pati turiu apriepti vis daugiau sričių, nutariau pagalbos kreiptis į verslo trenerį. Jis man padėjo išspręsti ne vieną klausimą ir problemą, tarp kurių buvo ir vidinės komunikacijos klausimas.
Jis man patarė daryti reguliarius susirinkimus, tam, kad išsiaiškinčiau, kas tuomet labiausiai slėgė komandos narius, kokie klausimai opiausi ir kuriuos reikia spręsti pirmiausia. Paklausiau jo ir dėl to šiandien galiu drąsiai teigti, jog komandos susirinkimai išties gali būti labai vertingi! Štai bent kelios priežastys:
- jei įmonėje egzistuoja bent minimali vidinė kultūra, kolektyvo nariams tikrai rūpi, kas vyksta, kokia įmonės kryptis, kokie artimiausi planai ir tikslai. Nekalbu apie konkrečius skaičius, apyvartas ir t.t. Visgi mums visiems, o darbuotojams juolab, norisi suprasti savo kasdienio darbo prasmę – kur tai veda, vardan ko viskas yra daroma ir kokio tikslo siekti kiekvienas naris padeda;
- reguliarus klausimų/problemų sprendimas padaro juos kur kas mažesnius bei lengviau išsprendžiamus;
- susitikimas su komandos nariais, bendras kavos išgėrimas padeda suprasti kokios nuotaikos vyrauja ir apskritai, begalės darbų kontekste, būti arčiau komandos;
- kartais susirinkimas gali parodyti, kuriuos darbus būtina prioretizuoti, nors iš vadovo perspektyvos gali atrodyti, jog yra krūva svarbesnių ir skubesnių.
Kai pradėjau daryti susirinkimus, jie vyko kas 2 savaites, nes tikrai buvo prisikaupę visko. Tarp aktualiausių, beje, ir atlyginimų aspektas, kuris leido tuo metu išlaikyti ne vieną komandos narį. Paskui, kai atsirado daugiau stabilumo, susirinkimus darėme kartą per mėnesį. Visgi tam, kad jie išliktų efektyvūs, principai išliko tie patys. Jais norėčiau pasidalinti ir su Jumis:
- susirinkimas privalo turėti sutartą trukmę, pvz. 1 val.;
- jį organizuoti patarčiau tada, kai darbe yra didžioji komandos dalis ir tuo metu, kai yra mažiausias darbo intensyvumas;
- prieš pradedant, reikia įsitikinti, jog visi pasiruošę, telefonai atidėti ar bent išjungtas garsas;
- tam, kad susirinkimas trūktų nustatytą laiką, reikia turėti konkrečią darbotvarkę ir moderuoti pokalbį, nes lengva smarkiai įsitraukti ir pradėti kalbėti ne tik apie esminius dalykus, kas konkretaus rezultato neduoda, o laiko suvalgo daug;
- susirinkimus rekomenduoju protokoluoti ir reikalui esant, duoti pasirašyti po žodžiais “Susipažinau, sutinku ir įsipareigoju laikytis”. Man to prireikė tik 1 kartą per 7 metus, kai atsirado įtampos dėl 1 žmogaus veiksmų;
- į darbotvarkę įtraukti tokius punktus, kaip: konkretūs susirinkimo klausimai, projektų sąrašo sudarymas (ilgalaikiai darbai, kurie aptariami etapais),
rodiklių sąrašas (pagal ką bus vertinami tarpiniai rezultatai), kito susirinkimo darbotvarkės punktai;
- užbaigti įsitikinus, jog visi viską suprato ir į visus klausimus buvo atsakyta (tiesiog paklausti visų);
- jei yra klausimų, susijusių su atskiru komandos nariu, aptarti juos individualiai, neverčiant visų laukti.
Į šį verslą atėjau NIEKO nemokėdama. Panašioje vietoje nesu dirbusi, tad ir galimybės susipažinti su darbo principais neturėjau. Jei ir TU save atpažįsti tokioje situacijoje, nebijok! Niekas negimė visko mokėdamas ir niekas nereikalauja visko iškart žinoti bei gebėti! Taip, savarankiškas mokymosi kelias yra ilgesnis ir tikimybė pridaryti klaidų yra didesnė, todėl džiaugiuos, jog skaitai šį tekstą, o aš turiu galimybę pasidalinti ir sutrumpinti Tavo kelią sėkmės link.
Tikiuos, jog šis įrašas buvo naudingas! Jei kilo minčių ar klausimų, kuriais norėtum pasidalinti, būtinai rašyk komentarų skiltyje arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt. O kol kas gražaus pirmadienio ir sėkmingos savaitės pradžios! 😉
Su šypsena,
Jūsų Liu
by admin | Jun 22, 2020 | Verslas
Apie įvaizdį galima kalbėti labai daug ir labai plačiai. Visgi pirmiausia reikia suprasti, kad šį žvėrį turi visi. Kodėl? Nes mes visi bendraujame tarpusavyje, komunikuojame su išoriniu pasauliu ir tokiu būdu sudarome galimybę įvaizdžiui formuotis. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas. Ji galima formuoti arba keisti, jeigu nesame patenkinti esamu. Kodėl? Nes įvaizdis – tai kintantis dalykas, veikiamas begalės vidinių ir išorinių aspektų, kuriuos, įdėjus pastangų, galima pakreipti sau tinkamesne linkme.
Taigi, pirmiausia, įvaizdis – tai asmens jausmai ir nuostatos tam tikros įmonės/prekės ženklo atžvilgiu, nulemti materialių ir nematerialių organizacinių elementų, komunikacijos, asmeninių ir socialinių vertybių. Įvaizdis yra tai, ką darome ir ką kalbame + tai, kokį su mumis susijusį jausmą patiria žmonės. Būtent ten, kur šie dalykai susipina, ir reikėtų analizuoti koks yra mūsų įvaizdis. Beje, jis gali būti analizuojamas ne tik įmonės kontekste. Kaip jau minėjau pradžioje, įvaizdį turi taip pat privatus asmuo ir privatus prekės ženklas.
Kas dar įeina į šią sąvoką? Reikia pripažinti, jog apibūdinimų yra labai daug, tačiau man asmeniškai labiausiai viską apibendrinanti yra tokia schema:
Pagrindas – esminės idėjos, darbo principai, atliekamos paslaugos, tiekiamos prekės, veiklos ribos ir galimybės, išdėstytos pagrindiniuose dokumentuose, t.y. ką apie save pasakoja pati organizacija/prekės ženklas.
Kultūra – organizacijos darbuotojų pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu su klientais, prioritetų pasirinkimu, tradicijomis ir kt. Čia labai svarbu turėti omenyje tokius dalykus, kaip įmonės vizija, misija, vertybės, komunikacijos būdas ir tonas, tradicijos, kurios nėra tik rašytinės, bet iš tikrųjų pripažįstamos ir “išpažįstamos” visų arba bent didžiosios dalies komandos narių.
Identitetas, kuris yra sąmoninga kultūros išraiška. Tai įmonės pasirinktas būdas parodyti save aplinkai, atspindintis įmonės filosofiją ir pabrėžiantis tuos įmonės bruožus, su kuriais ji nori būti siejama. Tai logotipas ir kiti vizualieji elementai, taip pat vidiniai aspektai, susiję su darbuotojais, bei išoriniai aspektai, susiję su klientais.
Kaip pavyzdį noriu pateikti Jums 3 asmenis, besiverčiančius floristika. Kiekvieno labai tiksliai neanalizuosiu, noriu paskatinti Jus tai padaryti ir atkreipti dėmesį į:
- Kas yra jų veiklos pagrindas? Ką jie apie save pasakoja? Kokioje aplinkoje dirba ir kam skiria savo darbus?
- Kuo skiriasi jų vertybinis pagrindas? Kokią viziją ir misiją labiausiai tikėtina, jog turi kiekvienas jų?
- Kaip jie save pristato? Kokią stilistiką ir spalvas renkasi? Kokį bendravimo būdą ir toną? Kokių spalvų ir formų yra jų logotipai?
Apibendrinant, šiandien kviečiu pagalvoti ir apie savo, ir apie savo įmonės/veiklos įvaizdį. Kviečiu suvokti, jog net jei su juo nedirbate, jo neformuojate, jis gali jau egzistuoti, bet nebūtinai toks, kokio jo norėtumėte Jūs. Teigiamą įvaizdį sukurti užtrunka. Neigiamą užsitarnauti galima itin greitai. Taip pat greitai teigiamą paversti neigiamu. Dėl to visuomet labai atidžiai stebėkite savo komunikaciją, investuokite savo laiką į savianalizę ir atitinkamai rinkitės tiek KĄ komunikuojate, tiek KAIP ir SU KUO, o taip pat kokie matomi dalykai (logotipas, darbo vieta ir aplinka ar netgi pasirinkti rūbai) Jums padeda arba kaip tik trukdo formuoti norimą įvaizdį.
Jei po šio įrašo kilo klausimų arba norėtumėte padiskutuoti, drąsiai rašykite man komentarų lange arba į el.pašto adresą lcc@liucina.lt!
Su meile ir šypsena,
Jūsų Liu
