PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #25: Ar mesti samdomą darbą dėl hobio, galinčio virsti verslu?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #25: Ar mesti samdomą darbą dėl hobio, galinčio virsti verslu?

Draugė pasidalino su manimi, kad turi giminaitę, kepančią išties puikius keksiukus. Jai tai labai patinka,o ir reikia pripažinti, jog pavyksta daryti gerai, todėl ji rimtai svarsto galimybę išeiti iš dabar turimo samdomo darbo ir kepti gardžiuosius desertus pagal užsakymus, t.y. paversti savo mylimą hobi darbu bei pajamų šaltiniu. Žingsnis neeilinis, reikalaujantis apmąstymų, ryžto ir drąsos. Normalu, kad kyla klausimų – ar verta, ar pavyks, ar ne per didelė rizika ir tt., ir pan.

Kadangi pati savo saldumynų verslą – “Liu Patty desertinę” pradėjau vystyti nuo nulio, kepdama keksiukus nuomojamo buto orkaitėje su perdegusia lempute, ne kartą esu sulaukusi prašymo patarti, ką daryti arba kaip geriau įsivertinti bei priimti sprendimą. Dėl to šiandien pabandysiu surašyti ne vadovėliais grįstas, o grynai per mano patirtį išjaustas ir į galvą ateinančias mintis:

  1. Pastaruoju metu vis girdžiu, kad apie tokius planus svarstančios moterys neturi šeimos, ypač vyro palaikymo. Dėl to siūlau rimtai apsvarstyti, ar turėsite tiek vidinės stiprybės, kad ne tik pakeltumėte nuosavo verslo iššūkius, bet ir atlaikytumėte įtampą namuose. Darbas yra darbas, jis reikalauja atsidavimo, laiko ir energijos, todėl jos reikės atiduoti nemažai, ypač pradžioje. Dažniausiai grįžusios namo norime atsipalaiduoti, jaustis kaip ramybės uoste, o ne karo lauke, tad pagalvokite, ar turite užtektinai motyvacijos bei stiprybės atsilaikyti prieš viską (Negąsdinu! Vienoms tai gali būti ganėtinai paprasta, bet toms, kurios linkusios viską nuspalvinti pernelyg ryškia rožine spalva, verta pagalvoti apie kitokius scenarijus);
  2. Jei neturite palaikymo, galbūt Jūsų idėja išties skamba pernelyg svajingai? Neskubėkite jautriai reaguoti į artimųjų dvejones bei klausimus – įsiklausykite į juos ir pasistenkite ramiai į visus atsakyti arba rasti atsakymus, kurių kol kas neturite. Kartais tie, kas emociškai nesusiję su Jūsų idėja, pagalvoja apie labai praktiškus ir tuo pačiu teisingus dalykus. Juos verta apgalvoti, apsirašyti ir suplanuoti, kad “svajuko dramblionės” taptų realia verslo idėja, kuriai lemta sėkmingai užaugti ir peraugti į puikų verslą;
  3. Maitinimo verslas tikrai gali būti pelningas! Esminis klausimas – koks Jūsų nusiteikimas dėl grąžos, kurią jis Jums turėtų atnešti? Ar Jums užteks uždirbti tiek, kiek samdomame darbe? Pvz. 800-1000 eur. Ar pradedate jį tam, kad sukurtumėte tinklą, samdytumėte žmones, kurtumėte darbo vietas ir kasmet išsimokėtumėte dividendus?
  4. To pasekoje pagalvokite, kaip įsivaizduojate save po 5 ar 10 metų? Ar priimsite tik tiek užsakymų, kiek galite apriepti pati (pats) ir tai bus Jūsų pajamų lubos, ar visgi norite augti, gauti vis daugiau užsakymų, kuriems įvykdyti reikės didesnės komandos? Pvz. įsivaizduokite, kad Coca-Cola užsako iš Jūsų 3000-5000 meduolių, kuriuos reikia pagaminti per savaitę. Vienam tai padaryti Jūsų nedidelėse gamybinėse patalpose fiziškai neįmanoma. Kuris sprendimas Jums priimtinesnis – apsiimti tik tiek, kiek galite padaryti pati (pats), todėl atsisakote šio užsakymo, ar nepraleisti galimybės įgyvendinti projektą, kuris šiai dienai atrodo įspūdingas, gal net neįmanomas, išsvajotas?

Manau, kad pradžiai pilnai užtektų ir tiek 🙂 visi kiti dalykai apie investicijas, rizikas, komandos atrankas, pačią verslo idėją, jos pozicionavimą, išskirtinumą ir komunikacija – tai labai plačios temos kitiems kartams. Nemažai jų jau esu palietusi savo įrašuose, todėl kviečiu paskaityti:

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #7: nuo ko pradėti savo verslą? Svarbiausi žingsniai ir jų eiliškumas.

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #8: 5 MUST KNOW PRIEŠ PRADEDANT NUOSAVĄ VERSLĄ

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #10: UNIKALUS VERTĖS PASIŪLYMAS – KOKS TAVO KONKURENCINIS PRANAŠUMAS?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #15: Kaip pritraukti klientų verslo pradžioje?

ir dar 20 kitų toje pačioje rubrikoje 😉

Turėti mylimą veiklą, dėl kurios gali net neskaičiuoti darbo valandų, daryti su didele aistra ir atsidavimu yra nuostabu! Labai palaikau kiekvieną norinčią tai turėti, todėl tikiuosi, kad šie punktai paskatins Jus pagalvoti ir atrasti rūpimus atsakymus, kurie galiausiai padės priimti atitinkamus sprendimus 😉

 

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

Šių rudeniškai spalvotų nuotraukų autorė – Alla Budrienė (www.allaprema.com).

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #24: APIE ĮMONIŲ VADOVUS

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #24: APIE ĮMONIŲ VADOVUS

Praeitą savaitę analizuodama tam tikrus įvykius savo įmonėje, kai kuriuos pokalbius ir žmones, susimąsčiau apie vieną dalyką, kuris kaip tyčia puikiai tinka artėjančios Boso dienos kontekste. Tas dalykas yra įmonių vadovas su jam būdingomis ir reikalingomis savybėmis, o taip pat situacijos, kurios dažnai tiek sąmoningai, tiek priverstinai lieka užkulisiuose. Šį tekstą skiriu tiek tiems, kas svajoja kada nors tapti tam tikros įmonės vadovu/direktoriumi, tiek tiems, kas tokius turi ir dirba jiems vadovaujant.

Taigi, viena pagrindinių frazių, sukėlusių šiuos mano pamąstymus, yra daugumai turbūt puikiai žinoma ir girdėta: “Girk viešai, peik asmeniškai (privačiai)”. Ir išties, bene svarbiausia gero vadovo savybių yra taktiškumas. Jis privalo gebėti arba bent jau stengtis būti dėmesingu, užmegzti ryšį su komandos nariais, ir tuo pačiu taip išsakyti kritiką, kad ji nepalaužtų žmogaus, ne demotyvuotų, o kaip tik paskatintų kitą kartą labiau pasistengti, taip pat nekurtų atskirties kolektyve. Bet ar susimąstėte, kas stovi už viso to? Juk tai reiškia, kad būtent vadovas turi susitvarkyti ne tik su asmeninėmis, bet ir labai skirtingų žmonių emocijomis. Nepasiduoti įtampai, neįsiplieksti ir neleptelėti to, ką kartais taip norėtųsi. Jei viešai geriausia tik girti, reiškia, kad nuo kitų kartais tenka nuslėpti tam tikras neigiamas komandos nario savybes. Ypač, jei matai, kad kolektyvo viduje jis išties gerbiamas arba mylimas, sugebėjo sukurti šiltus santykius ir kitų akyse turi savybių, kurių iš tikrųjų jam stinga, bet būtų geriau tuo nesidalinti.

Kiek tokios informacijos vadovai turi apdoroti, išfiltruoti, sugrupuoti ir nuspręsti ką su ja daryti? Daug. Jau nekalbant apie tai, kad tik tikri lyderiai ne šiaip pasivadina direktoriumi ir džiaugiasi įspūdingu įrašu prie savo vardo Facebook’e arba Linked In’e. Jie prisiima didžiulę atsakomybę už įmonės finansus, už žmogiškuosius išteklius, už tokią jautrią informaciją, kaip verslo know-how, ir neša atsakomybę tiek prieš akcininkus, tiek prieš valstybines institucijas, tiek prieš įmonėje dirbančius žmones ir klientus. Tam reikia turėti drąsos, ryžto, sąmoningumo ir asmeninės brandos. Visa tai rašau galvodama ne apie save, o apie neseniai sutiktą žmogų, kuriame visa tai pamačiau.

Netęsiu savo įrašo turbūt ne kartą matytais ir skaitytais būtinųjų vadovui savybių sąrašais, į kuriuos būtinai įeina empatija, įžvalgumas, lyderystė, pastabumas, noras padėti bei dalintis žiniomis, vizijos turėjimas ir sugebėjimas ja įkvėpti kitus, kad visi kartu kryptingai judėtų viena linkme, ir tt., ir pan. Noriu tik atkreipti dėmesį, jog jei jūsų aplinkoje yra mažesnių ar didesnių įmonių vadovų, pabandykite pamatyti juos kitu kampu. Jie išties turi išskirtinių savybių ir noriu tikėti, jog bent jau daugumoje atveju yra verti tos šventės, kuri per pastaruosius metus pas mus taip šauniai įsitvirtino. Boso diena – tai puiki proga parodyti dėmesį ir pagarbą jiems, leisti pasijausti tais, apie kuriuos tą dieną visi pagalvoja, o ne kaip visada jie galvoja apie visus ir viską.

Tuo tarpu jums, mieli vadovai, direktoriai, linkiu geros nuotaikos ir puikios šventės jau šį penktadienį! Su artėjančia Boso diena! 🙂

Desertai nuotraukose iš čia: https://liu-shop.lt/boso-dienai/

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

 

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #23: KODĖL NIEKAS APIE TAI NERAŠO? Svarbi taisyklė apie komunikaciją

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #23: KODĖL NIEKAS APIE TAI NERAŠO? Svarbi taisyklė apie komunikaciją

Praeitą savaitę vaikščiojome su vyru siauromis Vilniaus Senamiesčio gatvelėmis ir eilinį kartą stebėjomės, kiek naujų vietų-vietelių yra pridygę! Vienos mažytės, laikraščiais apklijuotomis sienomis ir kokiais nors įdomiais akcentais (pvz. raudonas pianinas vidury salės). Kitos erdvios, super modernios ir tviskančios prabanga. Prisiminėme ir legendines vietas, kurios prieš 10-15 metų būdavo sausakimšos, jaunimas negalėjo įsivaizduoti savaitgalio be vakarėlio jose, o dabar tie įėjimai tušti, liūdni, patalpos pasenusios ir net nekviečiančios užsukti..

Kodėl taip yra? Galbūt žavėdamiesi socialinių tinklų teikiamomis galimybėmis, originaliomis reklamos idėjomis ir tt., pamirštame labai svarbią taisyklę? Jai ir noriu šiandien skirti šį įrašą.

Taigi, toliau besimėgaudami vakariniu pasivaikščiojimu pradėjome diskutuoti apie kažkada populiariausias vietas. Kas jose buvo tokio ypatingo? Kodėl to nebėra? Arba kodėl į jas nebeužsukame? Pirmosios į galvą atėjusios mintys buvo:

  1. Išsikvėpė, nebeatsinaujina ir nespėja paskui naujausias tendencijas bei tikslinės auditorijos poreikius.
  2. Nemoka prisitaikyti prie naujų reklamos taisyklių, t.y. neišsiskiria iš kitų vietų arba nežino kaip komunikuoti, kad atkreiptų į save dėmesį.

Tikiu, kad visa tai gali būti tiesa ir netgi daugiau priežasčių galima čia prigeneruoti, visgi manau, jog visame informacijos pertekliaus kontekste pernelyg daug galvojame apie instalife ir per mažai apie tikrąją lankytojų patirtį bei jiems kuriamą vertę. Mes galime samdyti geriausius tekstų ir genialiausius reklamų kūrėjus, talentingiausius fotografus ir rūbų, maisto ar kitų sričių stilistus, BET! Jei susižavėjęs nuostabiu turiniu Jūsų komunikacijoje vartotojas nuspręs įsigyti Jūsų produktą, o jis bus nekokybiškas arba jo įsigijimo patirtį lydės nuviliantis aptarnavimas, visa tai neturės absoliučiai jokios vertės.

Dėl šios priežasties šiandien kviečiu trumpam atsitraukti nuo kasdienių darbų ir atsakyti sau į kelis paprastus klausimus:

  • Kokią vertę be savo tiesioginio produkto norite sukurti?
  • Kokią emociją vartotojams norite sukelti?
  • Kokią transformaciją jiems žadate (kas pasikeis į gerą Jūsų užsakovų gyvenimuose, jei pasirinks būtent Jūsų produktus)?
  • Kaip užtikrinsite, kad jis visa tai tikrai gautų? Ar Jūsų kolegos, darbuotojai, partneriai žino apie Jūsų lūkesčius ir kodėl Jums taip svarbu, kad jie būtų išpildyti (aptarnavimo ir bendravimo standartai bei scenarijai, taisyklės, vertybės ir normos, kurios juntamos nepriklausomai nuo to, kieno tą dieną pamaina).

Pati daugybę metų žaviuosi komunikacija ir vertinu ją kaip didžiulę jėgą, kurią įvaldę galime pasiekti išties labai daug! Visgi pirmiausia, manau, kad kiekviename versle reikia susitvarkyti “virtuvę”, t.y. užtikrinti sklandžius procesus nuo užsakymo gavimo iki jo išpildymo. Taip pat nusimatyti ne tik biudžetą super įtaigiai reklamos kampanijai, bet ir ištekliams, kurių dėka bus sėkmingai patenkinta padidėjusi paklausa. Nepamirškite, kad reklama gali būti naudinga ir didinanti pardavimus bei pajamas, tačiau lygiai taip pat ji gali įgauti “sniego gniūžtės” efektą, kai dėl padidėjusio užsakymų srauto nukenčia kokybė, nespėjama pagal terminus, klientai nusivilia ir t.t., ir pan.

Kitas dalykas – tai unikali patirtis, kuri neprivalo Jums daug kainuoti. Tai gali būti visiška smulkmena, bet nelaukta, neįtraukta į kainininką, todėl netikėta. Mažiausias gestas, papildomas išskirtinio dėmesio trupinėlis sušildo kiekvieno mūsų širdį ir skatina didesnį lojalumą, lyginant su kitais prekių ženklais. Esu įsitikinusi, jog žymiai geriau prisimenate kiekvieną kartą, kai jaukiame restoranėlyje Jus aptarnavo jo šeimininkas ar kai atvykus į rezervuotą viešbutį, Jums buvo paliktas ranka užrašytas mielas linkėjimas.

Prismininkite, vieną itin svarbią taisyklę – žmonės perka ne tik Jūsų produktą. Jie perka patirtį ir transformaciją, kuria Jūsų prekė ar paslauga suteikia. Todėl visuomet galvokite ne vien apie pardavimus ir reklamos efektyvumą. Įdėkite širdies ir pastangų, kad reali Jūsų klientų patirtis paskatintų dalintis rekomendacijomis bei sugrįžti ne kartą. Ir dar:

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu 🙂

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #22: MOTERYS, JŲ STIPRYBĖS, POTENCIALAS IR…

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #22: MOTERYS, JŲ STIPRYBĖS, POTENCIALAS IR…

Na, štai. Padariusi nedidelę petrauką savo rubrikoje “Pirmadieniai apie verslą”, nekantravau prie jos grįžti! Tiesa, susidūriau kūrybine spraga, kuri aplanko tikrai dažną – niekaip nesugalvojau apie ką geriau būtų parašyti… ir tada supratau, jog rašau paskutinę vasaros dieną. Vasaros, kuri buvo kitokia, bet tuo pačiu nuostabi! Viena vertus, pirmą kartą gyvenimą nieko neplanavau, nesvaigau apie atostogas užsienyje, neleidau sau galvoti apie ilgesnį laikotarpį kaip 2 mėnesiai. Kita vertus, 200 proc. gyvenau ČIA ir DABAR. Ką tai atnešė? Šiame įraše noriu pasidalinti ir tuo pačiu papasakoti apie įkvėpiančią moterį, profesionalę, kuri, mano akimis žiūrint, iš prigimties yra sutverta tam, kad padėtų kitiems suvokti savo potencialą, atrasti kelią ir lygiai taip pat GYVENTI GYVENIMĄ kiekviena kūno ląstele.

Taigi, grįžtant prie minties apie mano vasarą, atrodo, kad nieko stebuklingo neįvyko. Visgi birželį pirmą kartą per pastaruosius 8 metus išties tiesiog pasidaviau “tiekmei” ir bent iš dalies išmokau “išlaukti”. Tikiu, kad pavasarį mus ištikęs karantinas visus turėjo to išmokyti ir labai džiaugiuos už tuos, kam pavyko! Aš turbūt stovėjau prekyje tų, kurie sakė: “KAIP?! Kokį dar “išlaukti”?? Juk reikia kažką daryti!”. Bet reikia pripažinti, jog tam tikri dalykai iš tikrųjų susidėlioja savaime.

Šią vasarą taip pat daug dirbau. Gan dažnai lipau per save ir dariau tai, ko visa savo esybe nenorėjau, tačiau žinojau, kaip tai yra svarbu, todėl nesustojau. Tuomet ateidavo laisvi vakarai ir savaitgaliai, per kuriuos save apdovanodavau laiku, skiriamu sau. Tokiu būdu atradau naujas vietas aplink namus (5 metus čia gyvenu ir tik dabar tai padariau…), iš tikrųjų pajutau ne vieną tūkstantį šiluma apgaubiančių saulės spindulių, prakalbėjau ne vieną valandą prie šaltos kavos puodelio su draugėmis ir dar turėjau kelias išskritines patirtis, už kurias esu visa širdimi dėkinga tam žmogui, apie kurį užsiminiau pradžioje – Allai Budrienei.

Ką noriu pasakyti apie Allą – tai nepaprastas žmogus. Jos dėka aš pati nusiraminau ir žinau, kiek kitų žmonių atsakė sau į rūpimus vidinius klausimus. Ji per savo konsultacijas (net nežinau ar tai tinkamas žodis apibūdinti susitikimus su ja) geba žmogui atskleisti jo potencialą, atrasti jo asmenybės stiprybes ir silpnybes bei išmokti jas tinkamai panaudoti tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime. Tam ji naudoja tiek įvairiausių metodų ir technikų, kad net sunku būtų viską aprašyti! Dar vienas visiškai unikalus dalykas, kuriuo noriu pasidalinti – tai patyriminės fotosesijos. Į jas galima ateiti su skirtingais tikslais, bet rezultatas visuomet būna įspūdingas! Šiandien dalinuosi nuotraukomis iš mano fotosesijos upėje, kurios vandens temperatūra turbūt buvo apie +5-10 C :)) link tos vietos teko kurį laiką pakeliauti, tačiau tai buvo verta kiekvienos akimirkos!

Nuoširdžiai sakau, kad nieko panašaus prieš tai nesu dariusi ir šią patirtį prisiminsiu visą gyvenimą! Fotosesijos idėją, manau, geriausiai apibūdina pačios Allos žodžiai:

“Upės tėkmė – man viena gražiausių žmogaus kelionės per gyvenimą metaforų. Kažkada ištrykšti šaltinėliu, vėliau lyg upės vanduo keliauji per gyvenimą. Kartais teki ramiai, vietomis tampi srauni ir čiurlenanti, o kartais išvyksti į kalnus ir krenti kriokliu žemyn – kas bus, tas bus… Gyvenimo kelyje, kaip ir upėje pasitaiko didelių akmenų, juos apteki ir keliauji toliau. Būna – tave užtvenkia, tu sustoji, lauki, kaupiesi ir pratrūksti, kažką užliedama, kitus paskandindama… O tenka juk ir išsekti, išdžiūti… Tada lauki lietaus, tarsi iš giedro dangaus. Būna, kad įteki į kitą, platesnę upę, ežerą ar marias ir jų platybėje ištirpsti. Tuomet vėl ieškai srovės ir vingiuoji apsupta krantų toliau.

Būna, kad teki pasroviui. Geras jausmas… Atsipalaiduoji. Šapelis, nugriuvęs medis ar akmuo gali tau šaukti: “Palauk, tu plauki visai ne ten, kur tau reikia”. Bet upė žino, kur ji teka, jei ji tikrai upė.”

Žinot, manau, kad toli gražu ne man vienai per karantiną buvo labai sunku. Nors atrodo, kad nuolat vaikštau su šypsena, buvo laikotarpių, kai negalėjau nustoti verkti, dingdavau iš socialinių tinklų, nes viskas atrodė nemiela ir vienu metu netgi atrodė, jog pamečiau savo gyvenimo prasmę – vardan ko visa tai? Koks mano tikslas? Kas mane veda į priekį ir kur tikiuosi nueiti, ko pasiekti? Tikiu, kad tokie klausimai būdingi ypač moterims. Vienos veiklos mums tampa nebemielos, pradedame galvoti apie kitas. Imamės, bet ne visuomet pavyksta tai daryti ryžtingai ir kryptingai. Tuomet tikimės palaikymo iš artimiausios aplinkos, bet ji kaip tik klausia “Kada nustosi blaškytis???” (remiuosi informacija iš pokalbių su eile kitų moterų). Ką tikrai supratau – tai nėra mūsų silpnybės. Tai netgi stiprybės, kuriomis reikia mokėti pasinaudoti ir neišsigąsti to, kad pasaulyje, kuriame įprasta vadovautis racionaliomis taisyklėmis, mes tiesiog PAJAUČIAME daugybę dalykų. Esame apdovanotos stipria intuicija, kurios nereikia bijoti. Ja dažnu atveju kaip tik reikia pasitikėti ir įsiklausyti į ją. Tik tiek, kad kartais reikia pagalbos iš šono, kad tai padaryti būtų lengviau.

Taigi, paskutinę vasaros dieną jaučiu didelį dėkingumą už sutiktus žmones, už visas kartu praleistas akimirkas ir jų dėka padarytus asmeninius atradimus. Dažniausiai šiltasis sezonas pralekia kaip viena akimirka ir šis – ne išimtis, tačiau be galo džiaugiuos, jog šįkart tai buvo labai kokybiškas, turiningas laikas. Linkiu nebijoti kartais sustoti, atsitraukti ir leisti sau pamatyti bendrą paveikslą. Tai išties padeda nepamesti kelio dėl takelio, pamatyti naujas galimybes arba iš naujo atrasti savyje tai, kas leidžia išspausti maksimumą iš to, ką šiuo metu darote 😉

Sėkmingo ir įkvėpimo kupino rudens sezono!

Su meile ir šiluma,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #20: KAIP TINKAMAS MĄSTYMAS SĄLYGOJA DIDELIŲ TIKSLŲ SIEKIMĄ

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #20: KAIP TINKAMAS MĄSTYMAS SĄLYGOJA DIDELIŲ TIKSLŲ SIEKIMĄ

Neseniai išgirdau man labai patikusią mintį apie tikslų siekimą bei tinkamo mąstymo svarbą šiame kelyje. Mane be galo sužavėjo IBM buvusio vadovo Thomas J. Watson, Jr. išsakyta idėja apie tai, jog vykdant tam tikrą veiklą neužtenka turėti tikslą ją augintį arba plėsti. Jo teigimu, verslo auginimas – tai procesas, o ne galutinis tikslas. Kadangi jį turėti yra nepaprastai svarbu, šiandienos įrašą skiriu tikslo išsigryninimo temai bei atvirkštinio mąstymo būdui, kuris gali padėti tai padaryti.

IBM vadovas, kurį prieš tai paminėjau, cituojamas begalėje šaltinių. Jis užaugino milijoninę įmonę iki milijardinės ir jo darbo metodai neabejotinai buvo sėkmingi. Beje, nors Thomas J. Watson Jr. labai tikėjo IBM produktais, technologine pažanga ir jos teikiamomis galimybėmis, jis dažnai kalbėjo ir apie kasdienės komunikacijos tarp žmonių svarbą. Viena jo frazių skamba taip: “Niekas taip greitai nesukelia katastrofos versle ir jame dirbantiems žmonėms, kaip nutrūkusi komunikacija ir tarpusavio supratimas”. Tuo tarpu tęsiant jo mintį apie tikslų siekimą, jis išskyrė 3 labai svarbius žingsnius:

  1. Turėti aiškų paveikslą, KĄ norima sukurti, t.y. kas konkrečiai įvyks pabaigus auginti/daryti verslą;
  2. Įsivaizduoti, kaip bus elgiamasi, kai tas “kažkas” jau bus sukurta;
  3. Elgtis taip DABAR, nes tik tokiu būdu įmanoma pasiekti didesnių, neribotų tikslų.

Kad būtų paprasčiau suprasti šių 3 punktų pritaikymą praktikoje, pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate sporto treneris. Jūsų tikslas yra sukurti 50 sporto klubų tinklą. Tam, kad pasiektumėte šį tikslą, turite numatyti, kaip elgsitės jau turėdamas šį tinklą, ir kai reikės priimti tam tikrus sprendimus, vadovautis būtent tokiu mąstymu.

Tarkime, kol kas esate vienas, neturite stiprios komandos ir pastovių pajamų, o reikia nutarti ar investuoti pinigus į brangius mokymus arba tam tikrą įrangą, kurios atrodo, jog tikrai negalite sau leisti – ilgai negalvokite ir jau dabar sprendimą priimkite tokį, kokį priimtų 50 sporto klubų savininkas.

Pasakysiu atvirai, jog pati iki šiol taip nedariau, tačiau idėja man labai patiko. Galiu ją tik papildyti vienu pratimu, kuris mano mąstymą apvertė aukštyn kojomis, absoliučiai išmušė iš vėžių, tačiau tikrai privertė prieiti kūrybiškai ir apgalvoti daug dalykų iš esmės. Taigi, ką reikia padaryti, norint išsigryninti kryptingą kelią didelių siekių link?

  1. Pradėti nuo galo, t.y. įsivardinti apčiuopiamus ir neapčiuopiamus rezultatus, kuriuos norite pasiekti per savo sugalvotą veiklą (kokią naudą gaus Jūsų klientai ir kokį tikslą pasieksite patys);
  2. Apgalvoti, kokiais būdais, kokias paslaugas ar prekes teikdami galėsite to pasiekti;
  3. Įsivertinti, kokiais kanalais ir priemonėmis besinaudodami galėtumėte tai daryti bei kurie iš jų atneštų Jums didžiausią finansinę naudą (pvz. neriboti online mokymai ar seminarai mažose grupėse, susitinkant gyvai?);
  4. Pasirašyti:
    • kokiai tikslinei grupei skirsite šiuos produktus;
    • kas bus Jūsų klientų srauto šaltinis;
    • kokie žingsniai leis Jums pasiekti, kad apie Jus sužinotų, Jumis pasitikėtų, pradėtų mėgti ir galiausiai, įsigytų tai, ką siūlote.

Tokie dalykai atima laiko pradžioje, tačiau labai daug jo sutaupo vėliau. Kadangi galimybių komunikuoti, pardavinėti produktus ir auginti savo verslą yra kaip niekad daug, neturėdami aiškaus tikslo ir strategijos, tikėtina pradėsite blaškytis, eikvoti laiką ir energiją ten, kur nereikia. Pavyzdžiui, daug kas dabar žavisi nauja Tiktok platforma. Jei Jūsų tikslinis klientas yra šuniuko šeimininkas, ten būti Jums tikrai verta. Jei visgi tai didelės korporacijos savininkas, labiau tikėtina, jog jį rasite Linkedin platformoje. Neabsoliutinu, bet mintį manau supratote.

DREAM BIG 😉

Kai galvojame nelimituodami savęs ir nevertindami visko pagal dabartines galimybes, mūsų tikslai tampa kur kas didesni ir drąsesni. Dėl to labai svarbu ateities planus kurti remiantis ne turimomis aplinkybėmis, kurios dažnu atveju riboja mūsų mąstymą, o norais ir iš pažiūros beprotiškomis svajonėmis, kurios pakylėja ir paskatina siekti daugiau. Visgi tam, kad tai neliktų tik svajūko dramblionėmis pasidalinau su Jumis konkrečiais žingsniais, kurie leis praplėsti mąstymą, “Dream Big” ir nuo pat pradžių apgalvoti, kaip viso to siekti. Kaip mano mylima draugė Alla mėgsta sakyti: “Kai kažko imuosi, man svarbu žinoti, ką čia darau – ar plytas nešioju, ar Katedrą statau”. Tad šį pirmadienio rytą kviečiu pagalvoti apie savo tikslus ir ar tikrai šiandien sprendimus priimate taip, kaip Jūsų AŠ tai padarytų sėkmingoje ateityje.

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #19: DARBDAVYS – GERADARYS AR PRIEŠAS. KELI SVARBŪS DALYKAI PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI KARTU

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #19: DARBDAVYS – GERADARYS AR PRIEŠAS. KELI SVARBŪS DALYKAI PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI KARTU

Savaitgalį vienoje laidoje nuskambėjo gyvenimo patyrusios moters frazė: “Mes tiek norėjome ir kovojome už laisvę, o kai ją gavome, nei mokėjome, nei dabar mokame su ja elgtis”. Toje pačioje laidoje istorikas dr. A. Anušauskas pasidalino prisiminimu, jog Sovietmečio laikais verslininkų praktiškai nebuvo, o tuos, kurie buvo, vadino spekuliantais. Atrodo, jog nors praėjo daugiau kaip 30 metų, jei žiūrime iš samdomo darbuotojo perspektyvos, įsisenėję įsitikinimai vis dar gyvi. Tiek kad dažnai girdžiu, jog ir savininkui sunkiausia jo verslo dalis yra būtent darbuotojų atranka ir darbas su jų poreikiais, reikalavimais bei motyvacija. Svarstau, kodėl taip yra? Galbūt nuolat susiduriame su lūkesčių (ne)suvaldymo problema? Nesu personalo atrankos specialistė, tačiau noriu pasidalinti pastebėjimais, kaip tai atrodo iš vidinės komunikacijos perspektyvos. Ką pati taikiau pastaruosius 2 metus savo įmonėje ir kas mano įsitikinimu yra išties svarbu.

Taigi, atkreipkite dėmesį, kad kai padavėjas iš anksto pasako, jog tam tikrame patiekale bus šaldytų jūros gėrybių kokteilis, tikrai nesitikime ką tik iš jūros ištrauktų tigrinių krevečių, ar ne? Tas pats galioja daugybėje gyvenimų sričių. Tuo pačiu ir versle. Mano akimis žiūrint, yra daug rašoma rekomendacijų, kaip pravesti darbo pokalbį, kokius klausimus užduoti, kad “pagautum” kandidatą jo silpnose vietose, kad išsiaiškintum jo charakterio savybes ir t.t., ir pan. Visgi retas pagalvoja, kodėl visiems verslininkams tariamai turėtų tikti tie patys interviu klausimai… Juk įmonės ir jų veiklos labai skirtingos. Jose dirbantys žmonės, jų atliekami darbai taip pat. Dalinuosi su Jumis savo pastebėjimu, kokius namų darbus turėtų pasidaryti verslo savininkas ir ką atitinkamai bus lengviau suprasti samdomiems darbuotojams:

  • labai pravartu nepatingėti ir pasirašyti įmonės vertybes. Kartais tai atrodo bergždžias reikalas, apie kurį kalbama kas antroje knygoje, tačiau būtent jos gali padėti labai aiškiai išsigryninti, kokių savybių turinčių žmonių įmonei reikia labiausiai. Vieniems reikia kruopštumo, atidumo ir susitelkimo, o kitiems – greitos reakcijos, gebėjimo netikėtoje situacijoje rasti sprendimą ir noro dirbti komandoje. Kai turi SAVO vertybių sąrašą, tuomet ir pasirašai klausimus, kurie gali jas atskleisti;
  • tiek vertinant naujai priimamus, tiek jau esamus darbuotojus, verta savęs paklausti: ar asmuo žino ką turi daryti, ar jis turi kompetencijos tai daryti ir ar jis nori tai daryti. Prie kiekvieno dėkite pliusus arba minusus. Jei bent kažkuris neatitinka, galima svarstyti naujų pareigų priskyrimą, kitokių būdų atskleisti gero žmogaus netinkamoje pozicijoje potencialą arba naujo kolegos paiešką;
  • būtina įsitikinti, jog prieš pasirašydamas darbo sutartį, darbuotojas susipažino su pareigybių aprašu, o tai reiškia, kad tokį reikia sukurti, duoti su juo susipažinti ir pasirašyti. Tuomet jis tikrai žinos darbdavio lūkesčius ir dar prieš pradedamas dirbti galės įsivertinti ar jie atitinka jo paties. Jei kils nesklandumų darbo metu, tiek viena, tiek kita pusė turės kuo remtis derybose dėl kitų sąlygų.

Aš asmeniškai labai vertinu lojalumą ir dedu dideles pastangas, kad įmonėje būtų kuo mažesnė kaita. Dėl to jau pirmo susitikimo metu, nebandau visko pateikti gražiau, papasakoju ką iš tikrųjų potencialiam kandidatui reikės kasdien daryti ir paprašau rimtai įsivertinti priimamą sprendimą, nes ir aš gerbiu jo laiką, ir būčiau labai dėkinga, jei jis gerbtų manąjį. Juk visi puikiai suprantame, jog reikia bent 2-6 savaičių (priklausomai nuo užimamų pareigų), kad naujoje vietoje jaustumeis gerai ir užtikrintai. Įdarbinimas ir išdarbinimas, taip pat apmokymas reikalauja daug laiko ir energijos, todėl linkiu abiems pusėms žiūrėti į tai atsakingai ir suprasti vienai kitos rūpimus klausimus.

Taigi, šiandienos savo įraše apžvelgiau vidinės komunikacijos svarbą. Nekalbu apie labai sudėtingus dalykus, skaitmeninius intranetus ir t.t. Tai labiau susiję su lūkesčių valdymų ir procesų optimizavimu, nes kokį pagrindą padėsi, ant tokio visus likusius darbus statysi ir kursi. Aiškumas ir atsakomybė įneša ramybės, užtikrintumo ir tvarkos. Atitinkamai šiuos dalykus jaučia ir klientai, kurie stebi įmonės komunikaciją iš išorės bei bendrauja su darbuotojais tiesiogiai. Gerbkime ir supraskime vieni kitus! Tai turėdami ir vieningai judėdami į priekį galime nuversti kalnus!

Jei norėtumėte padiskutuoti daugiau šia tema, rašykite komentarų lauke arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt 😉

Su šilčiausiais linkėjimais,

Jūsų Liu