PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #20: KAIP TINKAMAS MĄSTYMAS SĄLYGOJA DIDELIŲ TIKSLŲ SIEKIMĄ

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #20: KAIP TINKAMAS MĄSTYMAS SĄLYGOJA DIDELIŲ TIKSLŲ SIEKIMĄ

Neseniai išgirdau man labai patikusią mintį apie tikslų siekimą bei tinkamo mąstymo svarbą šiame kelyje. Mane be galo sužavėjo IBM buvusio vadovo Thomas J. Watson, Jr. išsakyta idėja apie tai, jog vykdant tam tikrą veiklą neužtenka turėti tikslą ją augintį arba plėsti. Jo teigimu, verslo auginimas – tai procesas, o ne galutinis tikslas. Kadangi jį turėti yra nepaprastai svarbu, šiandienos įrašą skiriu tikslo išsigryninimo temai bei atvirkštinio mąstymo būdui, kuris gali padėti tai padaryti.

IBM vadovas, kurį prieš tai paminėjau, cituojamas begalėje šaltinių. Jis užaugino milijoninę įmonę iki milijardinės ir jo darbo metodai neabejotinai buvo sėkmingi. Beje, nors Thomas J. Watson Jr. labai tikėjo IBM produktais, technologine pažanga ir jos teikiamomis galimybėmis, jis dažnai kalbėjo ir apie kasdienės komunikacijos tarp žmonių svarbą. Viena jo frazių skamba taip: “Niekas taip greitai nesukelia katastrofos versle ir jame dirbantiems žmonėms, kaip nutrūkusi komunikacija ir tarpusavio supratimas”. Tuo tarpu tęsiant jo mintį apie tikslų siekimą, jis išskyrė 3 labai svarbius žingsnius:

  1. Turėti aiškų paveikslą, KĄ norima sukurti, t.y. kas konkrečiai įvyks pabaigus auginti/daryti verslą;
  2. Įsivaizduoti, kaip bus elgiamasi, kai tas “kažkas” jau bus sukurta;
  3. Elgtis taip DABAR, nes tik tokiu būdu įmanoma pasiekti didesnių, neribotų tikslų.

Kad būtų paprasčiau suprasti šių 3 punktų pritaikymą praktikoje, pateiksiu pavyzdį. Įsivaizduokite, kad esate sporto treneris. Jūsų tikslas yra sukurti 50 sporto klubų tinklą. Tam, kad pasiektumėte šį tikslą, turite numatyti, kaip elgsitės jau turėdamas šį tinklą, ir kai reikės priimti tam tikrus sprendimus, vadovautis būtent tokiu mąstymu.

Tarkime, kol kas esate vienas, neturite stiprios komandos ir pastovių pajamų, o reikia nutarti ar investuoti pinigus į brangius mokymus arba tam tikrą įrangą, kurios atrodo, jog tikrai negalite sau leisti – ilgai negalvokite ir jau dabar sprendimą priimkite tokį, kokį priimtų 50 sporto klubų savininkas.

Pasakysiu atvirai, jog pati iki šiol taip nedariau, tačiau idėja man labai patiko. Galiu ją tik papildyti vienu pratimu, kuris mano mąstymą apvertė aukštyn kojomis, absoliučiai išmušė iš vėžių, tačiau tikrai privertė prieiti kūrybiškai ir apgalvoti daug dalykų iš esmės. Taigi, ką reikia padaryti, norint išsigryninti kryptingą kelią didelių siekių link?

  1. Pradėti nuo galo, t.y. įsivardinti apčiuopiamus ir neapčiuopiamus rezultatus, kuriuos norite pasiekti per savo sugalvotą veiklą (kokią naudą gaus Jūsų klientai ir kokį tikslą pasieksite patys);
  2. Apgalvoti, kokiais būdais, kokias paslaugas ar prekes teikdami galėsite to pasiekti;
  3. Įsivertinti, kokiais kanalais ir priemonėmis besinaudodami galėtumėte tai daryti bei kurie iš jų atneštų Jums didžiausią finansinę naudą (pvz. neriboti online mokymai ar seminarai mažose grupėse, susitinkant gyvai?);
  4. Pasirašyti:
    • kokiai tikslinei grupei skirsite šiuos produktus;
    • kas bus Jūsų klientų srauto šaltinis;
    • kokie žingsniai leis Jums pasiekti, kad apie Jus sužinotų, Jumis pasitikėtų, pradėtų mėgti ir galiausiai, įsigytų tai, ką siūlote.

Tokie dalykai atima laiko pradžioje, tačiau labai daug jo sutaupo vėliau. Kadangi galimybių komunikuoti, pardavinėti produktus ir auginti savo verslą yra kaip niekad daug, neturėdami aiškaus tikslo ir strategijos, tikėtina pradėsite blaškytis, eikvoti laiką ir energiją ten, kur nereikia. Pavyzdžiui, daug kas dabar žavisi nauja Tiktok platforma. Jei Jūsų tikslinis klientas yra šuniuko šeimininkas, ten būti Jums tikrai verta. Jei visgi tai didelės korporacijos savininkas, labiau tikėtina, jog jį rasite Linkedin platformoje. Neabsoliutinu, bet mintį manau supratote.

DREAM BIG 😉

Kai galvojame nelimituodami savęs ir nevertindami visko pagal dabartines galimybes, mūsų tikslai tampa kur kas didesni ir drąsesni. Dėl to labai svarbu ateities planus kurti remiantis ne turimomis aplinkybėmis, kurios dažnu atveju riboja mūsų mąstymą, o norais ir iš pažiūros beprotiškomis svajonėmis, kurios pakylėja ir paskatina siekti daugiau. Visgi tam, kad tai neliktų tik svajūko dramblionėmis pasidalinau su Jumis konkrečiais žingsniais, kurie leis praplėsti mąstymą, “Dream Big” ir nuo pat pradžių apgalvoti, kaip viso to siekti. Kaip mano mylima draugė Alla mėgsta sakyti: “Kai kažko imuosi, man svarbu žinoti, ką čia darau – ar plytas nešioju, ar Katedrą statau”. Tad šį pirmadienio rytą kviečiu pagalvoti apie savo tikslus ir ar tikrai šiandien sprendimus priimate taip, kaip Jūsų AŠ tai padarytų sėkmingoje ateityje.

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #19: DARBDAVYS – GERADARYS AR PRIEŠAS. KELI SVARBŪS DALYKAI PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI KARTU

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #19: DARBDAVYS – GERADARYS AR PRIEŠAS. KELI SVARBŪS DALYKAI PRIEŠ PRADEDANT DIRBTI KARTU

Savaitgalį vienoje laidoje nuskambėjo gyvenimo patyrusios moters frazė: “Mes tiek norėjome ir kovojome už laisvę, o kai ją gavome, nei mokėjome, nei dabar mokame su ja elgtis”. Toje pačioje laidoje istorikas dr. A. Anušauskas pasidalino prisiminimu, jog Sovietmečio laikais verslininkų praktiškai nebuvo, o tuos, kurie buvo, vadino spekuliantais. Atrodo, jog nors praėjo daugiau kaip 30 metų, jei žiūrime iš samdomo darbuotojo perspektyvos, įsisenėję įsitikinimai vis dar gyvi. Tiek kad dažnai girdžiu, jog ir savininkui sunkiausia jo verslo dalis yra būtent darbuotojų atranka ir darbas su jų poreikiais, reikalavimais bei motyvacija. Svarstau, kodėl taip yra? Galbūt nuolat susiduriame su lūkesčių (ne)suvaldymo problema? Nesu personalo atrankos specialistė, tačiau noriu pasidalinti pastebėjimais, kaip tai atrodo iš vidinės komunikacijos perspektyvos. Ką pati taikiau pastaruosius 2 metus savo įmonėje ir kas mano įsitikinimu yra išties svarbu.

Taigi, atkreipkite dėmesį, kad kai padavėjas iš anksto pasako, jog tam tikrame patiekale bus šaldytų jūros gėrybių kokteilis, tikrai nesitikime ką tik iš jūros ištrauktų tigrinių krevečių, ar ne? Tas pats galioja daugybėje gyvenimų sričių. Tuo pačiu ir versle. Mano akimis žiūrint, yra daug rašoma rekomendacijų, kaip pravesti darbo pokalbį, kokius klausimus užduoti, kad “pagautum” kandidatą jo silpnose vietose, kad išsiaiškintum jo charakterio savybes ir t.t., ir pan. Visgi retas pagalvoja, kodėl visiems verslininkams tariamai turėtų tikti tie patys interviu klausimai… Juk įmonės ir jų veiklos labai skirtingos. Jose dirbantys žmonės, jų atliekami darbai taip pat. Dalinuosi su Jumis savo pastebėjimu, kokius namų darbus turėtų pasidaryti verslo savininkas ir ką atitinkamai bus lengviau suprasti samdomiems darbuotojams:

  • labai pravartu nepatingėti ir pasirašyti įmonės vertybes. Kartais tai atrodo bergždžias reikalas, apie kurį kalbama kas antroje knygoje, tačiau būtent jos gali padėti labai aiškiai išsigryninti, kokių savybių turinčių žmonių įmonei reikia labiausiai. Vieniems reikia kruopštumo, atidumo ir susitelkimo, o kitiems – greitos reakcijos, gebėjimo netikėtoje situacijoje rasti sprendimą ir noro dirbti komandoje. Kai turi SAVO vertybių sąrašą, tuomet ir pasirašai klausimus, kurie gali jas atskleisti;
  • tiek vertinant naujai priimamus, tiek jau esamus darbuotojus, verta savęs paklausti: ar asmuo žino ką turi daryti, ar jis turi kompetencijos tai daryti ir ar jis nori tai daryti. Prie kiekvieno dėkite pliusus arba minusus. Jei bent kažkuris neatitinka, galima svarstyti naujų pareigų priskyrimą, kitokių būdų atskleisti gero žmogaus netinkamoje pozicijoje potencialą arba naujo kolegos paiešką;
  • būtina įsitikinti, jog prieš pasirašydamas darbo sutartį, darbuotojas susipažino su pareigybių aprašu, o tai reiškia, kad tokį reikia sukurti, duoti su juo susipažinti ir pasirašyti. Tuomet jis tikrai žinos darbdavio lūkesčius ir dar prieš pradedamas dirbti galės įsivertinti ar jie atitinka jo paties. Jei kils nesklandumų darbo metu, tiek viena, tiek kita pusė turės kuo remtis derybose dėl kitų sąlygų.

Aš asmeniškai labai vertinu lojalumą ir dedu dideles pastangas, kad įmonėje būtų kuo mažesnė kaita. Dėl to jau pirmo susitikimo metu, nebandau visko pateikti gražiau, papasakoju ką iš tikrųjų potencialiam kandidatui reikės kasdien daryti ir paprašau rimtai įsivertinti priimamą sprendimą, nes ir aš gerbiu jo laiką, ir būčiau labai dėkinga, jei jis gerbtų manąjį. Juk visi puikiai suprantame, jog reikia bent 2-6 savaičių (priklausomai nuo užimamų pareigų), kad naujoje vietoje jaustumeis gerai ir užtikrintai. Įdarbinimas ir išdarbinimas, taip pat apmokymas reikalauja daug laiko ir energijos, todėl linkiu abiems pusėms žiūrėti į tai atsakingai ir suprasti vienai kitos rūpimus klausimus.

Taigi, šiandienos savo įraše apžvelgiau vidinės komunikacijos svarbą. Nekalbu apie labai sudėtingus dalykus, skaitmeninius intranetus ir t.t. Tai labiau susiję su lūkesčių valdymų ir procesų optimizavimu, nes kokį pagrindą padėsi, ant tokio visus likusius darbus statysi ir kursi. Aiškumas ir atsakomybė įneša ramybės, užtikrintumo ir tvarkos. Atitinkamai šiuos dalykus jaučia ir klientai, kurie stebi įmonės komunikaciją iš išorės bei bendrauja su darbuotojais tiesiogiai. Gerbkime ir supraskime vieni kitus! Tai turėdami ir vieningai judėdami į priekį galime nuversti kalnus!

Jei norėtumėte padiskutuoti daugiau šia tema, rašykite komentarų lauke arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt 😉

Su šilčiausiais linkėjimais,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #18: KOMANDOS SUSIRINKIMAS – AR REIKALINGAS IR KAIP JĮ PADARYTI EFEKTYVIU?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #18: KOMANDOS SUSIRINKIMAS – AR REIKALINGAS IR KAIP JĮ PADARYTI EFEKTYVIU?

Neseniai sulaukiau vienos sekėjos klausimo apie komandos susirinkimus. Jos teigimu, internete, įvairiuose forumuose yra dvi nuomonių stovyklos – vieni sako, jog tai tik laiko švaistymas, kuris realaus rezultato neatneša, o kiti mano, kad kaip tik susirinkimai smarkiai prisideda prie geresnių darbo rezultatų. Kaip yra iš tikrųjų? Šiandien pasidalinsiu su Jumis savo patirtimi, kurią įgijau su savo kolektyvu Liu Patty desertinėje. Ypatingai nuo to laiko, kai mūsų komanda užaugo iki 15 žmonių, o aš įsitikinau, jog susirinkimai yra nepaprastai naudingi. Tiesa, yra ir tam tikrų sąlygų, kad jie tokie būtų. Apie tai kviečiu paskaityti šiame įraše!

Taigi, Liu Patty desertinės istorija prasidėjo nuo nedidelio nuomojamo butuko, kuriame darbavausi viena. Po kurio laiko atsidariau pirmąją kepyklėlę, kurioje įdarbinau vieną pagalbininkę, tuomet antrą.. po 1.5 metų mūsų jau buvo 4, tuomet 6 ar 7, o 2017 metais, kai atsidariau desertinę Užupyje, skaičius šoktelėjo iki 15 asmenų. Gerai pamenu, kad buvo etapas, kai pagrindinis sunkumas versle buvo ne darbas su klientais, pardavimų didinimas, pajamų generavimas ir t.t., o būtent vidinės atmosferos suvaldymas. Suvokusi, jog viena pati turiu apriepti vis daugiau sričių, nutariau pagalbos kreiptis į verslo trenerį. Jis man padėjo išspręsti ne vieną klausimą ir problemą, tarp kurių buvo ir vidinės komunikacijos klausimas.

Jis man patarė daryti reguliarius susirinkimus, tam, kad išsiaiškinčiau, kas tuomet labiausiai slėgė komandos narius, kokie klausimai opiausi ir kuriuos reikia spręsti pirmiausia. Paklausiau jo ir dėl to šiandien galiu drąsiai teigti, jog komandos susirinkimai išties gali būti labai vertingi! Štai bent kelios priežastys:

  • jei įmonėje egzistuoja bent minimali vidinė kultūra, kolektyvo nariams tikrai rūpi, kas vyksta, kokia įmonės kryptis, kokie artimiausi planai ir tikslai. Nekalbu apie konkrečius skaičius, apyvartas ir t.t. Visgi mums visiems, o darbuotojams juolab, norisi suprasti savo kasdienio darbo prasmę – kur tai veda, vardan ko viskas yra daroma ir kokio tikslo siekti kiekvienas naris padeda;
  • reguliarus klausimų/problemų sprendimas padaro juos kur kas mažesnius bei lengviau išsprendžiamus;
  • susitikimas su komandos nariais, bendras kavos išgėrimas padeda suprasti kokios nuotaikos vyrauja ir apskritai, begalės darbų kontekste, būti arčiau komandos;
  • kartais susirinkimas gali parodyti, kuriuos darbus būtina prioretizuoti, nors iš vadovo perspektyvos gali atrodyti, jog yra krūva svarbesnių ir skubesnių.

Kai pradėjau daryti susirinkimus, jie vyko kas 2 savaites, nes tikrai buvo prisikaupę visko. Tarp aktualiausių, beje, ir atlyginimų aspektas, kuris leido tuo metu išlaikyti ne vieną komandos narį. Paskui, kai atsirado daugiau stabilumo, susirinkimus darėme kartą per mėnesį. Visgi tam, kad jie išliktų efektyvūs, principai išliko tie patys. Jais norėčiau pasidalinti ir su Jumis:

  • susirinkimas privalo turėti sutartą trukmę, pvz. 1 val.;
  • jį organizuoti patarčiau tada, kai darbe yra didžioji komandos dalis ir tuo metu, kai yra mažiausias darbo intensyvumas;
  • prieš pradedant, reikia įsitikinti, jog visi pasiruošę, telefonai atidėti ar bent išjungtas garsas;
  • tam, kad susirinkimas trūktų nustatytą laiką, reikia turėti konkrečią darbotvarkę ir moderuoti pokalbį, nes lengva smarkiai įsitraukti ir pradėti kalbėti ne tik apie esminius dalykus, kas konkretaus rezultato neduoda, o laiko suvalgo daug;
  • susirinkimus rekomenduoju protokoluoti ir reikalui esant, duoti pasirašyti po žodžiais “Susipažinau, sutinku ir įsipareigoju laikytis”. Man to prireikė tik 1 kartą per 7 metus, kai atsirado įtampos dėl 1 žmogaus veiksmų;
  • į darbotvarkę įtraukti tokius punktus, kaip: konkretūs susirinkimo klausimai, projektų sąrašo sudarymas (ilgalaikiai darbai, kurie aptariami etapais),
    rodiklių sąrašas (pagal ką bus vertinami tarpiniai rezultatai), kito susirinkimo darbotvarkės punktai;
  • užbaigti įsitikinus, jog visi viską suprato ir į visus klausimus buvo atsakyta (tiesiog paklausti visų);
  • jei yra klausimų, susijusių su atskiru komandos nariu, aptarti juos individualiai, neverčiant visų laukti.

Į šį verslą atėjau NIEKO nemokėdama. Panašioje vietoje nesu dirbusi, tad ir galimybės susipažinti su darbo principais neturėjau. Jei ir TU save atpažįsti tokioje situacijoje, nebijok! Niekas negimė visko mokėdamas ir niekas nereikalauja visko iškart žinoti bei gebėti! Taip, savarankiškas mokymosi kelias yra ilgesnis ir tikimybė pridaryti klaidų yra didesnė, todėl džiaugiuos, jog skaitai šį tekstą, o aš turiu galimybę pasidalinti ir sutrumpinti Tavo kelią sėkmės link.

Tikiuos, jog šis įrašas buvo naudingas! Jei kilo minčių ar klausimų, kuriais norėtum pasidalinti, būtinai rašyk komentarų skiltyje arba mano el. pašto adresu lcc@liucina.lt. O kol kas gražaus pirmadienio ir sėkmingos savaitės pradžios! 😉

Su šypsena,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #17: ĮVAIZDIS. KAS TAI IR KOKIA JO SVARBA?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #17: ĮVAIZDIS. KAS TAI IR KOKIA JO SVARBA?

Apie įvaizdį galima kalbėti labai daug ir labai plačiai. Visgi pirmiausia reikia suprasti, kad šį žvėrį turi visi. Kodėl? Nes mes visi bendraujame tarpusavyje, komunikuojame su išoriniu pasauliu ir tokiu būdu sudarome galimybę įvaizdžiui formuotis. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas. Ji galima formuoti arba keisti, jeigu nesame patenkinti esamu. Kodėl? Nes įvaizdis – tai kintantis dalykas, veikiamas begalės vidinių ir išorinių aspektų, kuriuos, įdėjus pastangų, galima pakreipti sau tinkamesne linkme.

Taigi, pirmiausia, įvaizdis – tai asmens jausmai ir nuostatos tam tikros įmonės/prekės ženklo atžvilgiu, nulemti materialių ir nematerialių organizacinių elementų, komunikacijos, asmeninių ir socialinių vertybių. Įvaizdis yra tai, ką darome ir ką kalbame + tai, kokį su mumis susijusį jausmą patiria žmonės. Būtent ten, kur šie dalykai susipina, ir reikėtų analizuoti koks yra mūsų įvaizdis. Beje, jis gali būti analizuojamas ne tik įmonės kontekste. Kaip jau minėjau pradžioje, įvaizdį turi taip pat privatus asmuo ir privatus prekės ženklas.

 

 

Kas dar įeina į šią sąvoką? Reikia pripažinti, jog apibūdinimų yra labai daug, tačiau man asmeniškai labiausiai viską apibendrinanti yra tokia schema:

Pagrindas – esminės idėjos, darbo principai, atliekamos paslaugos, tiekiamos prekės, veiklos ribos ir galimybės, išdėstytos pagrindiniuose dokumentuose, t.y. ką apie save pasakoja pati organizacija/prekės ženklas.

Kultūra – organizacijos darbuotojų pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu su klientais, prioritetų pasirinkimu, tradicijomis ir kt. Čia labai svarbu turėti omenyje tokius dalykus, kaip įmonės vizija, misija, vertybės, komunikacijos būdas ir tonas, tradicijos, kurios nėra tik rašytinės, bet iš tikrųjų pripažįstamos ir “išpažįstamos” visų arba bent didžiosios dalies komandos narių.

Identitetas, kuris yra sąmoninga kultūros išraiška. Tai įmonės pasirinktas būdas parodyti save aplinkai, atspindintis įmonės filosofiją ir pabrėžiantis tuos įmonės bruožus, su kuriais ji nori būti siejama. Tai logotipas ir kiti vizualieji elementai, taip pat vidiniai aspektai, susiję su darbuotojais, bei išoriniai aspektai, susiję su klientais.

Kaip pavyzdį noriu pateikti Jums 3 asmenis, besiverčiančius floristika. Kiekvieno labai tiksliai neanalizuosiu, noriu paskatinti Jus tai padaryti ir atkreipti dėmesį į:

  • Kas yra jų veiklos pagrindas? Ką jie apie save pasakoja? Kokioje aplinkoje dirba ir kam skiria savo darbus?
  • Kuo skiriasi jų vertybinis pagrindas? Kokią viziją ir misiją labiausiai tikėtina, jog turi kiekvienas jų?
  • Kaip jie save pristato? Kokią stilistiką ir spalvas renkasi? Kokį bendravimo būdą ir toną? Kokių spalvų ir formų yra jų logotipai?

 

Apibendrinant, šiandien kviečiu pagalvoti ir apie savo, ir apie savo įmonės/veiklos įvaizdį. Kviečiu suvokti, jog net jei su juo nedirbate, jo neformuojate, jis gali jau egzistuoti, bet nebūtinai toks, kokio jo norėtumėte Jūs. Teigiamą įvaizdį sukurti užtrunka. Neigiamą užsitarnauti galima itin greitai. Taip pat greitai teigiamą paversti neigiamu. Dėl to visuomet labai atidžiai stebėkite savo komunikaciją, investuokite savo laiką į savianalizę ir atitinkamai rinkitės tiek KĄ komunikuojate, tiek KAIP ir SU KUO, o taip pat kokie matomi dalykai (logotipas, darbo vieta ir aplinka ar netgi pasirinkti rūbai) Jums padeda arba kaip tik trukdo formuoti norimą įvaizdį.

Jei po šio įrašo kilo klausimų arba norėtumėte padiskutuoti, drąsiai rašykite man komentarų lange arba į el.pašto adresą lcc@liucina.lt!

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #16: AR SOCIALINIAI TINKLAI YRA VIENINTELIS IR GERIAUSIAS KOMUNIKACIJOS KANALAS?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #16: AR SOCIALINIAI TINKLAI YRA VIENINTELIS IR GERIAUSIAS KOMUNIKACIJOS KANALAS?

Pastaruoju metu atsirado be proto daug specialistų ir pseudospecialistų, dalinančių patarimus dėl galimybių praturtėti, pradėti pelningą verslą ir netgi žadančių, jog tai padaryti įmanoma vien dirbant Instagram platformoje. Faktas, kad tokių pavyzdžių yra daug ir šiuo metu ten išties labai geros galimybės monetizuoti kuriamą turinį, visgi man išties kliūna tas momentas, jog atsiranda teigiančių, jog BET KAS ir BET KĄ gali per ten pardavinėti nedarydamas nieko kito.. Žinot, man labai patiko kažkada Marijos Palaikytės išsakyta mintis apie tik pradėjusius siūti rūbus ir jau besivadinančius dizaineriais žmones – kad kartais sveika pasiauginti savikritikos geną ir objektyviai vertinti savo galimybes. Taip mano akimis žiūrint, yra ir su socialiniais tinklais. Ne kiekvienas nori būti aktyvus juose, ne kiekvienam tinka/patinka daug laiko ir energijos skirti nuolatiniam bei super greitam, betarpiškam bendravimui su auditorija ir t.t. Galų gale ne kiekvienos prekės pirkėjas jos ieško instagrame ir ne kiekvieno ieškomas tikslinis klientas skiria savo dėmesį šiems kanalams. 

Šiomis mintimis dalinuosi grynai iš patirties, nes su manimi dirba itin skirtingų sričių verslininkai, kurių komunikacijos kanalų prioritetas dažnai tikrai nėra socialiniai tinklai. Kodėl? Todėl, kad analizuojame jų tikslinius klientus bei pastarųjų ne tik demografinius, bet ir psichografinius duomenis. Taip pat daug dėmesio skiriame pačių įmonių tikslams, kurie irgi smarkiai apsprendžia komunikacijos kryptį. Na, pvz. vienas klientas yra statybinių medžiagų tiekėjas. Taip, galima stengtis kurti įdomų, vertingą turinį apie statybines medžiagas socialiniuose tinkluose, tačiau jo paties praktika rodo, jog tai neveikia arba rezultatai neatperka įdedamų pastangų. Kur tokių prekių ieškote Jūs? Ar tikrai Facebook’e arba Instagram’e?

Kitas pavyzdys – metalo laužo supirkimo įmonė, kurios vienas pelningiausių klientų yra 60-ties metų senjoras, tvarkantis savo sodo garažą ir priduodantis nereikalingus rakandus. Ar jo irgi pirmiausia patartumėte ieškoti socialiniuose tinkluose? 😉 O interjero dizanerei, kuriai puikiai sekasi pristatyti savo paslaugas per soc.tinklus, tačiau ji nori pasiekti mokesnį klientą, kuriam galėtų sukurti visiškai svajonių interjerą ir padidinti žinomumą bei matomumą žiniasklaidos leidiniuose ir salonuose, kuriuose atitinkami žmonės lankosi bei perka? Na, ir dar modulinių namų statytojai, turintys didžiulę darbo patirtį bei skiriantis savo produktą ne mažiausias pajamas turintiems pirkėjams?

Šiandien kalbu ne apie socialinių tinklų netinkamumą komunikacijai, tačiau apie platesnį komunikacijos suvokimą. Labiausiai pasiteisina tos strategijos, kuriose atsižvelgiama į įmonės tikslus, į tikslinės auditorijos specifiką bei skirtingų kanalų integraciją, kad įmanoma būtų pasiekti maksimalios naudos. Aplink vienas prekes/paslaugas reikia kurti emocijas, o kitos turi būti matomos, praktiškos ir greitai maksimaliai prieinamos, todėl joms reikia mokamos reklamos ir užsakyti jos kuo daugiau.

Be to, komunikacija nesibaigia ten, kur sutinkate savo tikslinį klientą ir įtikinate jį įsigyti Jūsų produktą. Ji apima ir lūkesčių valdymą. Svarbu ne tik gauti, bet ir tinkamai aptarnauti užsakovą, kad jo įsivaizduojama patirtis atitiktų realiai gautą. Šioje vietoje atsiranda procesų valdymo klausimas, komandos paruošimo klausimas ir eilė kitų.

Ar pritariate šioms mintims? Ar norėtumėte padiskutuoti plačiau? Kviečiu rašyti komentarų lauke arba prisijungti prie mano ir verslo vystymo trenerio Lino Stalnionio interaktyvių dirbtuvių “KAIP SUKURTI NAUJŲ KLIENTŲ PRITRAUKIMO SISTEMĄ?”, kurios vyks jau birželio 19 d., 15-17:30 val., online formatu! Daugiau apie jas: https://bit.ly/3fp64x9 .

Į klausimą “Ar socialiniai tinklai yra vienintelis ir geriausias komunikacijos kanalas” drįsčiau atsakyti “nevisada”. Visuomet žvelkite į komunikaciją bei jos suteikiamas galimybes kuo plačiau! Tuomet neabejotinai patirsite jos jėgą ir suvoksite, kad socialinių tinklų eros eina ir praeina. Vieni būna itin populiarūs vienu metu, kiti – kitu. Visai kas kita yra Jums priklausantis ir 100 proc. pačių valdomas tinklalapis, duomenų bazės, asmeninės pažintys ir kt. Pati tame matau didžiulę vertę ir potencialą, todėl kviečiu jį įžvelgti ir Jus!

Su meile ir didžiuliu noru padėti rasti savo išskirtinumą bei tikslingos komunikacijos būdus,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #15: Kaip pritraukti klientų verslo pradžioje?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #15: Kaip pritraukti klientų verslo pradžioje?

Vakar tvarkiau savo Facebook puslapį, kuriame prieš kelerius metus komunikavau apie savo, kaip vestuvių planuotojos, darbus. Reikėjo viską ištrinti, todėl peržiūrėjau visus įrašus nuo pirmo iki paskutinio ir pagalvojau, jog šiandien reikėtų atsakyti į štai šį Jūsų užduotą klausimą: Kaip pritraukti klientų verslo pradžioje? Kaip visuomet pasakoju Jums apie tai, kas išbandyta praktikoje. Papasakosiu Jums kokių išvadų priėjau dėl savo komunikacijos, kuri man padėjo jau pirmaisiais metais gauti apie 10 vestuvių organizavimo arba dekoravimo užsakymų, nors apie naująją veiklą pranešiau kovo mėnesį, o šioje srityje sezonas prasideda balandžio ir baigiasi maždaug spalio mėnesį. Antraisiais metais jau turėjau apie 30 renginių ir tai buvo mano stipriausias sezonas, o nuo trečiojo pradėjau mažinti krūvius, nes viskas sutapo ir su Liu Patty desertinės augimu, kas reikalavo daugybės laiko ir energijos abiems verslams.

Taigi, kadangi apie verslo pradžią, svarbiuosius žingsnius jau rašiau, čia norėčiau aptarti su komunikacija susijusius klausimus. Mat sukurti produktą, jį atidirbti iki tobulumo yra viena, tačiau kas iš to, jei apie jį niekas nežino? Šiame savo įraše (nuoroda) labai išsamiai papasakojau, kaip apsirašyti tikslinio kliento paveikslą ir kam to apskritai reikia. Kai žinome kam norime parduoti savo prekę arba paslaugą, tampa kur kas paprasčiau kurti žinutes, pasirinkti kanalus jų sklaidai ir kurti pridėtinę vertę, už kurią vartotojai atsidėkodami tikrai grįš.

Kitas svarbus klausimas yra kodėl vieni greičiau pasiekia savo tikslų ir atkreipia į save dėmesį, o kiti tarsi buksuoja? Štai, ką pastebėjau iš to, kaip vystėsi tiek Liu Patty desertinės, tiek Liucina Rimgailė – Weddings & Events prekės ženklai, ir kas manau, jog išties yra be galo svarbu:

 

Ar Jūsų artimieji, draugai ir bent jau artimiausia aplinka žino, kuo užsiimate?

Pabandžiau prisiminti visą pradžią su renginių organizavimo veikla. Tuomet buvau laaabai jaunutė, nelabai net suvokiau kaip įmonėse vyksta reikalai, tačiau kaip daryti renginius tikrai išmaniau. Investavau į reklamą, rašiau tiesioginius laiškus, kūriau pasiūlymus ir t.t., visgi mano pirmasis rimtas renginys, kurį organizavau ne kaip samdomas darbuotojas, o nuosavos įmonės atstovas, kuriame dalyvavo virš 60 advokatų kontoros darbuotojų, buvo gautas draugo rekomendacijos dėka. Jis žinojo kokią patirtį turiu, žinojo, jog gali pasitikėti, todėl pasiūlė mus kaip organizatorius ir tą užsakymą gavome. Jis tikrai mūsų “neprastūmė”, nes juk dėl vadovo galutinio sprendimo reikėjo pasistengti patiems. Visgi jis žinojo, kad tokias paslaugas teikiame, kad ieškome klientų ir užsiminė tinkamu metu, tinkamoje vietoje kolegoms, kurie tokių tiekėjų kaip tik ieškojo. O jei nebūtų žinojęs?

 

Kuo esate kitokie arba įdomesni už kitus?

Kai nutariau pasukti į vestuvių verslą, jau turėjau Liu Patty. Gaminau desertus vestuvėms ir turėjau tam tikrą auditoriją, tačiau tai tikrai nėra priežastis galvoti, jog desertinės savininkė gali tinkmai suplanuoti vestuves. Visgi atkreipiau į save dėmesį, nes pasiūliau tai, apie ką niekas tuo metu nekalbėjo. Tai buvo express vestuvės per 1-1.5 mėnesio. Tuo metu, kai visi planavimui skyrė nuo 9 iki 12 mėn., tai skambėjo kaip stebuklas! Beje, ne tik užsakovams 🙂 man tai irgi buvo iššūkis, nes tiekėjų ratas smarkiai susiaurėjo, daugumos kalendorius jau buvo užpildytas, visgi pasiūliau tokius sprendimų variantus, kurie puikiai tiko poroms, kurios į mane kreipėsi. Kažkam planavome šventę ketvirtadienį, kažkam ne pilnos dienos, nes tokios ir nenorėjo, o kažkam netracidinėje vietoje, kur iš pirmo žvilgsnio atrodė, jog neįmanoma padaryti kokybiškas vestuves, padarėme įmanoma!

Dauguma mano nuotakų buvo besilaukiančios moterys. Šios poros gal ir nežadėjo tais metais tuoktis, bet pasitaikius tokiai galimybei, pasinaudojo ja. Aš pataikiau į labai siaurą nišą, pasiūliau tai, ko jiems išties reikėjo ir tuo pačiu smarkiai išsiskyriau iš kitų tiekėjų. Kaip minėjau anksčiau, vietoj lėto įsivažiavimo, jau pirmaisiais metais galėjau džiaugtis visai neblogu sezonu, su maždaug 10 organizuotų ir/ar puoštų švenčių. Kaip “no name’ui” manau, kad tikrai geras rezultatas!

 

Ar Jus pažįsta kiti Jūsų verslo/veiklos srities atstovai? Ar juos pažįstate Jūs?

Šiuo klausimu noriu atkreipti dėmesį į komunikacijos svarbą plačiąja prasme. Ne tik kaip į vienakryptį bendravimą, kai kuriate turinį socialiniuose tinkluose arba savo tinklalapyje – kai pasakojate apie save, apie tai, ką galite ir kokie nuostabūs esate. Kalbu ir apie tarpasmeninį bendravimą, savo kolegų, partnerių ir netgi konkurentų (kuriuos visgi esu linkusi vadinti kolegomis) pažinimą.

Ar žinote kuo kvepuoja Jūsų rinka? Kas yra jos dalyviai ne tik vartotojų tarpe? Ar pažįstate Jums svarbių žurnalų bei portalų žurnalistus ir redaktorius, ar einate į specializuotus renginius ir susipažįstate su jų organizatoriais? Ar parodoje sutinkate padaryti kažką daugiau, jei Jūsų paprašo ne tik atstovauti savo įmonei, bet ir pvz. parengti trumpą pranešimą tam tikru klausimu?

Dabar, kai žvelgiu atgal, galiu drąsiai pasakyti, jog nepaprastai daug įvyko mano asmeninių kontaktų, bendravimo ir atvirumo dėka. Pažinau daugybę žmonių, kuriais žaviuosi iki šiol. Kartu augome lygiagrečiai, todėl kiekvienas iš savo pusės galėjome vienas kitam padėti. Su kažkuo įgyvendinau ne vieną kūrybinį projektą, kažkas apie mane parašė savo paskyroje, kažkas tiesiog papasakojo pažįstamiems apie tai, jog egzistuoju ir su kokiu atsidavimu dirbu! Rekomendavome vieni kitus ir patikėkite, kad ir kiek sumokėtumėte už reklamą, kad ir kokius kanalus pasirinksite, ne vienas nebus toks stiprus, kaip word of mouth arba žodis iš lūpų į lūpas!

 

Ar tikrai darote viską kokybiškai ir su Jumis susipažinus realybė atitinka lūkesčius?

Viena vertus klausiu dėl to, kad labai svarbu kokios kokybės turinį kuriate. Man labai pasisekė, jog dar 2015 metais susipažinau su Gabija Monika Vainiute. Ji iki šiol man padeda fotografuodama tiek asmeninio gyvenimo akimirkas, tiek mano įvairiausius projektus. Jos ir kitų profesionalių fotografų dėka visuomet galėjau pasiūlyti kokybišką, vizualiai patrauklų turinį. Visgi dar svarbiau yra tai, jog niekada nekūriau aplink save netikro burbulo. Tai, ką komunikuodavau, atitiko realybę. Tiek atiktų darbų prasme, tiek mano asmenybės prasme. Šypsausi ne tik prieš kameras. Tokia esu ir susitikus gyvai arba per zoom programėlę. Tai reiškia, jog labai atsakingai žiūriu į lūkesčių formavimą ir savo galimybes juos atitikti. Manau, jog tai išties labai svarbu.

Taigi, šiandien pavyzdžiu imdama vieną iš savo išvystytų, bet jau panaikintų prekės ženklų (tik nedidelė jo istorijos dalis liko ČIA), aptariau tai, kas man iš praktikos atrodo, jog yra ypatingai svarbu kuriant paklausų produktą. Kviečiu į komunikaciją pažvelgti plačiau, ne tik kaip į vienakryptį bendravimą ir pasakojimą apie save. Savo rinkos išmanymas yra labai svarbus faktorius, nes būtina pažinoti ne tik techninius aspektus ir vartotojus, bet ir kolegas, partnerius bei kitus reikšmingus atstovus. Svarbu valdyti vartotojų lūkesčius ir neužkelti jų taip aukštai, kad paskui negalėtumėte patenkinti, o vartotojai vietoj teigiamos patirties, liktų nusivylę. Svarbu išsiskirti, pasiūlyti kažką unikalaus, ko kiti negali.

Galų gale, kiekvienoje verslo srityje yra šimtai ar net tūkstančiai konkuruojančių tiekėjų (ypač tokioje mažoje rinkoje kaip Lietuva), visgi žmonės atsirenka su kuo nori dirbti, iš ko užsisakyti, todėl šis dėmesys pasiskirsto ir vieniems atitenka jo daugiau, o kitiems mažiau. Jūsų sprendimas kuriai grupei save priskirti 😉

Linkiu atrasti savastį ir kuo dažniau patirti bendravimo džiaugsmą! 🙂

Gražios savaitės linkėdama,

Jūsų Liu