PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #21: KODĖL MUMS TAIP SVARBU BENDRAUTI IR PRIKLAUSYTI BENDRUOMENĖMS?
Dauguma turbūt yra girdėjusi apie A. Maslow poreikių piramidę, kurioje pamatiniai poreikiai yra fiziologiniai, o tuomet eina saugumas. Tam, kad žmogus gerai jaustųsi trečioje vietoje jam svarbiausias socialinis (priklausymo kažkam) ir meilės, o tik tuomet savivertės pasiekimo ir savirealizacijos poreikiai.
Kodėl apie tai pagalvojau? Nes net didžiausiems introvertams reikia “savų” žmonių. Mums norisi bent retkarčiais pasidalinti mintimis su draugais ir bendraminčiais, todėl laisvu nuo darbo metu susitinkame kartu maloniai praleisti laiką. Mes taip pat įstojame į įvairius klubus, kurių narius jungia bendri interesai. Aš iš praktikos galiu pasidalinti, jog pati prieš daugiau kaip 3 metus įstojau į verslo klubą, nes tuo metu dirbdama vestuvių planuotoja ir desertinės direktore/asortimento bei komunikacijos kūrėja, labai pavargau kalbėti vien apie spalvas, atspalvius, derančias formas, pabarstukus, žydrus meškiukus ir rožinius zuikučius. Verslas nėra tik apie užsakymus ir jų vykdymą. Jame daugybė iššūkių, su kuriais susiduria kiekvienas savininkas ir vienas didžiausių atradimų man buvo tai, jog VISI per juos praeiname, nepriklausomai nuo to, su kokiu produktu dirbame.
Bene didžiausią perversmą galvoje tuo metu man sukėlė pažintis su Edvina Bėčiuvienė, tapusia mano sektinu žmogiškumo, darbštumo, diplomatijos ir atsidavimo pavyzdžiu. Žiūrėjau į ją kaip mažas vaikas į mamą ir siurbiau kuo daugiau iš be galo išmintingos ir protingos moters. O vieną dieną išsikalbėjome, jog ir jį savo personalo atrankos įmonėje patiria labai panašių iššūkių, kaip aš desertų versle. Įsitikinau, jog turime daug bendra, todėl mums išties svarbu bendrauti, ištrūkti iš savo darbinio užburto rato ir pasikalbėti su tais, kurie mus supranta.
Dar vienas juokingas faktas – darbuotojai turi profsąjungas, juos saugo įstatymai, darbų saugos reglamentai, jiems kuriamos motyvacinės sistemos ir tt. Tuo tarpu vadovas nuolat turi pats sugalvoti užduotis, jas vykdyti, įsivertinti, būti lyderiu, paskui kurį eina visa komanda, ir nepamesti noro bei motyvacijos siekti rezultatų, kai tikrai visko būna. Jie neturi direktoriaus, pas kurį galėtų nueiti ir pasiguosti, todėl kreipiasi į įvairius specialistus ir stoja į verslo savininkus apjungiančius klubus.
Kiti stoja į klubus, kuriuose jungiamoji narių ašis yra laisvalaikio praleidimo forma. Pavyzdžiui, labai norėjau, kad mano vyras įstotų į HOG klubą, kuriam priklauso motociklininkai. Matau tame didžiulę vertę, nes iškart atsiranda naujų pažinčių, kitokios pasaulėžiūros pavyzdžių, nauji interesai, pomėgiai, renginiai ir t.t. Pabuvęs su bendraminčiais jis irgi grįžta puikios nuotaikos, turime naujų pokalbių temų ir apskritai aplanko labai geras jausmas. Nes tai yra bendruomenė, kurioje gali realizuoti savo socialinius, pripažinimo ir dažnu atveju – savirealizacijos poreikius.
Taigi, tikiu, jog atsidavimas darbui yra labai svarbus, bet dar svarbiau yra atsižvelgti į savo pamatinius poreikius, kuriuos patenkinus, produktyvumas ir rezultatai visuomet viršija lūkesčius. Stenkimės išlaikyti balansą tarp profesinio ir asmeninio gyvenimo ir tuomet žymiai rečiau aplankys klausimas “Vardan ko aš visa tai darau?” 
Su meile ir šypsena,
Jūsų Liu
Nuotraukos: www.silkandkisses.com
