Tokia tolima, bet kartu širdžiai artima – Australija! 2 savaitės joje mano akimis

Tokia tolima, bet kartu širdžiai artima – Australija! 2 savaitės joje mano akimis

Kai buvau maždaug trečioje klasėje, iš auklėtojos gavome užduotį – pasirinkti patinkantį žemyną ir paruošti apie jį projektą. Buvau visai pamiršusi šį darbelį, tačiau jau nuo pirmos dienos Australijoje prisiminiau, jog būdama maža mergaite iš rudai-raudono plastelino lipdžiau jos kontūrą, iš tikro smėlio formavau dykumą, o iš mėlyno kvarco– negausius vandens telkinius. Tada taip pat sužinojau apie gyvūnus ir augalus, kurie yra būdingi tik Australijai: eukaliptus, koalas, kengūras, emų ir daugybę kitų išskirtinių grožių. Turiu pripažinti, jog jau tada mano darbas buvo gan tikslus 😉

Ar svajojau aplankyti šią šalį? Manau, kad taip. Ar galvojau, jog man pavyks? Tiesą sakant, ne.

Visgi tiesa yra ta, jog visus apribojimus, visus “galiu-negaliu”, “galima-negalima”, “įmanoma ir neįmanoma” formuojame mes patys. Dažniausiai patys sau pasakome, jog tam tikras dalykas yra nepasiekiamas arba skirtas ne mums, tačiau realybė yra visai kitokia! Štai sėdžiu lėktuve, skrendu į Lietuvą po 2 savaičių kelionės po Australiją ir suprantu, kokios plačios mūsų galimybės įgyvendinti iš pažiūros neįgyvendinamus dalykus! Ir… kaip svarbu kartais pasiduoti avantiūrai.. nes viena tokių ir atvedė mane į šią šalį – dar 2018-aisiais, po draugės vestuvių Balio saloje, sukirtome rankomis, jog 2020-aisiais būtinai turiu ją aplankyti Australijoje. Kadangi esu žodžio žmogus, šiandien galiu jums papasakoti savo įspūdžius iš vienos nuostabiausių vietų po saule 😊

(more…)

Lenkija – pigiai ir prastai. Ar tikrai??

Lenkija – pigiai ir prastai. Ar tikrai??

Kelionės visuomet mus praturtina ir netgi nesvarbu, ar jos yra tolimos ar artimos, ilgos ar trumpos. Tikėtina kažkas iš psichologų galėtų paaiškinti šį reiškinį, kaip smegenų reakciją į aplinkos pakeitimą, konteksto pokyčius ir kitus momentus, bet žinau vieną – keliavimas yra ta privilegija, kurią mes, XXI amžiaus žmonės turime ir dauguma mūsų su dideliu džiaugsmu naudojasi. Galbūt klystu, bet man atrodo, kad pasaulis dar niekada nebuvo toks atviras pažinčiai, toks pasiekiamas ir viliojantis vos per vieną-dvi paras pasiekti net labiausiai nutolusius kampelius. Smagu ir tai, jog pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie savo šalies žavesį, keliaujame po ją ir po mažiau atokius kraštus. Ta proga pakalbėkime ir apie mūsų kaimyninę Lenkiją 😉

Spėju, kad retas mano tinklaraščio skaitytojas žino, jog lenkų kalba yra mano gimtoji – mano tėtis čionikštis lenkas, esu baigusi lenkų mokyklą ir tt. Neseniai turėjau garbės susipažinti su Lenkijos instituto direktoriumi Marcin Lapczynski bei jo nuostabia, labai entuziastingai dirbančia komanda. Jie man pasiūlė prisijungti prie vieno kultūrinio projekto, kas be abejonės labai mane pradžiugino! Po mokyklos baigimo itin retai kalbu lenkiškai, todėl toks įvykių posūkis man įgavo dar daugiau prasmės. Visgi reikia pripažinti, kad paauglystėje dažnai lankyta Lenkija su visa jos kultūra dabar atrodė šiek tiek primiršta. Jaučiau, kad lygiai taip pat, kaip Lietuva ji turėjo sparčiais žingsniais eiti į priekį, keistis ir tobulėti. Tik štai mūsų pasąmonėse dažniausiai vyrauja palyginimai, kad ten viskas prasčiau. Kad jei prekė ar paslauga lenkiška – reiškia būtinai pigesnė ir prastesnė. Ar tikrai taip yra? O gal eilinį kartą vadovaujamės stereotipais, kuriuos pats metas laužyti?

(more…)

Instagramas neveikia! – Ups, ir tu nebe modelis :)

Instagramas neveikia! – Ups, ir tu nebe modelis :)

Praeitą savaitę Saugirdo Vaitulionio storie pamačiau man labai patikusį ir panašu, kad gerai įsiminusį juokelį. Jis įkėlė nuotrauką su užsienio portalo antrašte, kuri skelbia: “BREAKING NEWS! Instagram stopped working!”, o žemiau jo komentaras – “Ups! Ir tu nebe modelis” 😀 Ir išties susimąsčiau. Kiek yra žmonių, kurie net neaišku ką veikia gyvenime, bet jų rekomendacijomis ir nuomone kliaunasi tūkstančiai. Jie gražiai atrodo nuotraukose, juos seka tūkstantinės auditorijos, bet iš tikrųjų tai, ką jie yra sukūrę, apsiriboja tik vieno ar kito socialinio tinklo plotmėje.

Kelintą kartą grįžtu prie klausimo, kokiame rožiniame burbule gyvename ir kaip aklai tikime tuo, ką matome internetinėje erdvėje?! Kodėl esame linkę priimti viską už gryną pinigą ir pamatytus dalykus taikyti sau kaip kokybės arba “gero gyvenimo” standartą? Kodėl tikime ten sukurtais personažais ar netgi patys juos susikuriame pasąmonėje?

Vilma Deveikyte foto

(more…)

Gyvenimas yra kelionė, ne lenktynės. Amalfio pakrantė, Italija.

Gyvenimas yra kelionė, ne lenktynės. Amalfio pakrantė, Italija.

Kiekvienas mūsų keliaudamas atranda vis daugiau širdžiai mielų vietų. Vienos atima žadą, kitos įkvepia, trečios rezonuoja su mūsų vidumi. Pastarasis apibūdinimas mano atveju labiausiai dera su Amalfio pakrante, esančia Italijoje, Salerno provincijoje. Šią savaitę buvau čia jau antrą kartą ir atrodo, kad net dvidešimt antras kartas turėtų būti ne mažiau įspūdingas, maloniai stebinantis. Tai išties ypatinga vieta, kurioje vyrauja balansas tarp vietinio ir turistinio gyvenimo, dabarties ir praeities, gamtos ir žmogaus sukurto grožio. Tai puiki vieta atrasti ir savo vidinį balansą. Bet apie viską nuo pradžių 😉

(more…)

Gyvenimo balanso beieškant

Gyvenimo balanso beieškant

Eilinį kartą atitolau nuo taip mane džiuginančio rašymo ir eilinį kartą pagrindinė to priežastis – darbas. Tikiu, kad ne man vienai tenka susidurti su tuo, kad planuoji vienaip, o pasisuka kitaip. Dažnu atveju tai kelia įtampą, gal net pyktį, tačiau prieš kelias dienas nutariau štai ką – jei balanso tarp gyvenimo ir darbo arba to, kas privaloma ir ko tiesiog norisi dėl savęs, trūkumas trukdo gyventi, reikia jo paiešką pasirinkti prioritetiniu tikslu!

Pastaruoju metu nemažai stengiausi susitelkti į tai, kaip jaučiuos, kokios mintys vyrauja galvoje, perskaičiau ne vieną knygą, tarp kurių iš pažiūros nebuvo nieko bendro, tačiau jose visose žmonės pasakojo apie tai, kaip susikūrė tokį gyvenimą, kokį turi. Labiausiai man patiko atrasta “naujųjų turtuolių” sąvoka. Ji apibrėžia ne daugiausiai uždirbančius žmonės, o tuos, kurie uždirba tiek, kad galėtų gyventi svajonių gyvenimą bei valdyti savo laiką taip, kaip JIE nori.  Nuostabu! Ir aš taip noriu 🙂 niekada ypatingai neprisirišdavau prie materialių dalykų, o pinigų vertę matuodavau galimybe laisvai rinktis bei pasiekti tam tikrų tikslų. Dėl to ir minėtoji sąvoka labai rezonuoja su mano vidumi.

Taigi, ilgai negalvojusi, nusprendžiau nuo šiol šį tinklaraštį skirti tokiems, kaip aš – XXI amžiaus žmonėms, kurių kasdienybė kupina ne tik galimybių, bet ir iššūkių atrasti savo kelią, tinkamai paskirstyti turimą laiką bei kitus išteklius ir pajausti pusiausvyrą. Mano atveju nuosavas verslas yra tai, kas reikalauja daugiausiai dėmesio, laiko, šalto proto ir ištvermės. Kita vertus, jis man suteikia laisvę spręsti ką ir kada noriu daryti, kur keliauti, ką pamatyti ir kada sau skirti laisvesnę akimirką. Noriu dalintis savo patirtimis ir kalbinti tuos, kurie lygiai taip pat ieško, o gal jau atrado savo kelią į sėkmę ir gali mus įkvėpti subalansuoto gyvenimo pavyzdžiu! Jei ir TU toks/tokia esi, būtinai man parašyk 🙂

Tikrai ne aš viena pastebėjau, kaip smarkiai mus veikia socialiniai tinklai. Dažnai nesąmoningai pradedame savo gyvenimus lyginti su tais iščiustytais, “rožiniais” ir perdėtai “tobulais” kitų žmonių gyvenimais, nors jei įsigilintume ir sužinotume, kas slypi už visų nuotraukų ir jose matomų šypsenų, klausimas ar nesuvoktume esantys žyyymiai laimingesni ir turintys be proto daug! Štai ko man norisi – tikrumo, įvairių spalvų ir ne visuomet patogios tiesos, netgi kritikos. Norisi dalintis kelionių patirtimis, pažintų žmonių istorijomis ir laisvalaikį užpildančiais dalykais – receptais, knygų, filmų, vietų apžvalgomis ir t.t., ir pan.

Ar norėtum į šią paieškų kelionę leistis kartu? 😉 nuoširdžiai kviečiu!

Baigiu paskutinius cappuccino gurkšnius šioje puikioje vietoje, pasimėgauju paskutiniu saldžiarūgščio pyragaičio kąsniu ir judu toliau! Nes tikiu, kad gyvenimas yra procesas. Jame beveik nebūna galutinių taškų, nes nuolat mokomės, tobulėjame, patiriame naujų dalykų. Visuomet stengiuos būti jiems pasiruošusi ir nusiteikusi. Šiandiena – ne išimtis.

Gražaus ir įkvėpiančio sekmadienio! Rytoj prasideda nauja, iššūkių ir nuotykių kupina savaitė 😉

Bučkis,

Liu

Liucina Rimgaile blog motivation quotes

“Kaip tau pasisekė!” – Ar tikrai? ;)

“Kaip tau pasisekė!” – Ar tikrai? ;)

Dažnai esamę linkę galvoti, kad kažkam sekasi labiau negu mums. Kad kitiems pavyksta geriau; kad mes ne tokie geri ir sėkmingi, kaip kažkas kitas; kad jie gimė ir užaugo geresnėmis sąlygomis, todėl jiems paprasčiau. Ar tikrai? Ir ar apskritai esminis dalykas yra sėkmė?

Padaryti šį įrašą mane paskatino du dalykai: 1) draugų ir pažįstamų gimtadienio sveikinimai, kuriuose keliskart perskaičiau kažką panašaus į: “Tegul tavo sėkmė nenusisuka arba lydi toliau”; 2) ši “Valanda su Rūta” laida, kurioje buvo daug gerų frazių, bet nepralenkiamas ir tarsi mano mintimis kalbantis buvo Robertas Kalinkinas: “Valanda su Rūta” (maždaug nuo 35min).

Labai teisingos buvo jo mintys apie pradedamus ir (ne)pabaigiamus procesus, apie atsakomybes, veikimą, o ne kalbėjimą apie tuos, kurie veikia. Šiuo įrašu nenoriu papasakoti, kokia esu šaunolė ir kaip daug darau, tačiau noriu parodyti tikrąją taip vadinamos “sėkmės” realybę, kuri stebint iš šono atrodo tokia rožinė, kaip mano desertinių sienos. (more…)