ĮKVEPIANTYS PUSRYČIAI: kodėl Nusa Penida saloje žmonės visuomet šypsosi?

Rubriką su tinklaraščio svečiais žadėjau pradėti dar vasarą. Minčių, apie ką kalbinsiu savo pašnekovus, buvo įvairiausių ir, matyt, neveltui taip užtrukau. Reikėjo daugiau laiko, tam tikrų aplinkybių, kad šiandien pirmąjį tokį įrašą patalpinčiau būdama išskirtinėje vietoje ir papasakočiau apie ypatingą pašnekovą. Taigi, pirmasis jų – tai Kedat iš Nusa Penida salos, priklausančios Indonezijos salynui. Pasikalbėjome su juo apie tai, koks yra gyvenimas tokioje nedidelėje, bet itin gražioje saloje, kuri dar beveik nepaliesta atvykėlių, o gamta ir gyvenimo sąlygos ganėtinai nedaug pakitę nuo to laiko, kai prieš dvejus metus čia pradėta vystyti turizmo pramonė. Salos gyventojai visuomet šypsosi, nors ne visų gyvenimo sąlygos atrodo geros ar bent patenkinamos. Atvykus iš Lietuvos, kilo natūralus klausimas: kodėl? 🙂

Kviečiu prisijungti prie mūsų pokalbio! Kedat nuoširdžiai atsakė į visus klausimus bei palinkėjo to, kas tikiu, jog įkvėps ne vieną!

Kedat, pastebėjau, jog žmonės Nusa Penida saloje ypatingai daug šypsosi. Jie visuomet labai paslaugūs ir geri, nesvarbu kuo tuo metu užsiima ar kokį darbą atlieka. Sakyk, prašau, ar tai susiję su Jūsų kultūra, religija, galbūt požiūriu į gyvenimą ar tiesiog kasdien jaučiatės laimingi ir dėl to šypsotės?

Mūsų tėvai ir seneliai nuo mažens mokė, jog turime kiekvieną žmogų priimti kaip savo šeimos narį. Nuo vaikystės esame mokomi pozityvaus mąstymo, meilės kitam. Tvirtai tikiu, jog kiekvienas Nusa Penida salos gyventojas yra mano šeimos narys. Tas pats galioja ir kitų salų gyventojams. Visi esame kilę iš Balio, todėl šis požiūris mums visiems yra bendras.

Stengiamės negalvoti apie neigiamus dalykus, vengiame konfliktų ir atsiribojame net nuo politinių peripetijų. Kiekvienam atvykusiam dovanojame šypseną ir žmonės atsilygina mums tuo pačiu.

Visgi nesunku pastebėti, jog ne visi šios salos gyventojai gyvena tokiomis pačiomis sąlygomis. Vieni turi kuklesnius namus ir dažnai verčiasi žvejyba. Kiti – kaip Jūs, turi apgyvendinimo verslą.

Prieš prasidedant taip vadinamam “turizmo amžiui”, buvo “žvejų amžius”. Beveik visi šioje saloje vertėsi žuvininkyste, o Nusa Penida buvo netgi vertinama kaip trečia pagal daugiausiai pagaunamų jūros gėrybių kiekį Indonezijoje. Visgi po to, kai čia atvyko daug svetimtaučių ir jie pradėjo naudoti neteisėtus žvejybos būdus, pilti nuodus ir kt., sunyko koralai ir tuo pačiu išmirė daugybė žuvų. Dažnas salos gyventojas neteko pajamų šaltinio ir patyrė nepriteklių.

Kai po kurio laiko pas mus pradėjo vykti turistai, turėjome pasikeisti ir prisitaikyti. Kad ir mano tėvas – jis turėjo žemės, kurią norėjo parduoti, nes mums trūko pinigų pragyvenimui. Paprašiau jo to nedaryti ir pastatyti namelius turistams. Taigi, pirmiausia dėdės žemėje pastatėme du barus, o paskui tėvo žemėje – šiuos “Malibu huts”, kuriuose Jūs su draugėmis apsistojote.

 (paskutinių trijų nuuotraukų šaltinis: google.com)

Mes šią vietą atradome per booking.com platformą. Visa informacija buvo užpildyta anglų kalba, ji yra prieinama ir skleidžiama vis sparčiau. Kas tai daro? Kas Jums padeda?

Aš. Nors internetas ir visos šios platformos man yra nauja, aš mokausi ir labai stengiuos tobulėti. Lygiai tas pats su anglų kalba – man reikia išmokti daugybės dalykų, tačiau dedu dideles pastangas ir tikiu, jog mums pavyks! Jog mes nugalėsime mus ištikusius sunkumus.

O kalbant apie namus ir statybas – pastebėjau, jog kuo aukščiau ant kalno išsidėstęs kaimelis, tuo daugiau ten namų. Kodėl žmonės renkasi būtent tokias vietas? Juk kaimeliams metų daug, o automobilius ir motorolerius turite palyginus visai neseniai.

Kur pradėti kurti kaimą sprendžia vyriausieji. Jie besiremdami religiniais ir asmeniniais įsitikinimais, nurodo, kuri žemė tinkama namų statybai, o kuri ūkininkavimui. Atitinkamai žmonės pradeda kurtis ir tuomet gaunasi, jog atstumai tarp kaimų yra pakankamai dideli. Natūraliai susideliojo taip, jog iš eilės eina ūkio plotai – namų erdvė – ūkio plotai ir t.t. Be to, kiekviena šeima (ir tuo pačiu kaimas) turi šventyklą, o jos nebūna statomos viena prie kitos.

Pats esu kilęs iš kaimelio esančio prie Atuh paplūdimio (tai labai aukštai ir sunkiai pasiekiama! – aut.past.). Mūsų kaimas taip pat buvo įkurtas ten, kur išrinko vyriausiasis. Kai neturėjome transporto priemonių, nusigauti iki apačios užtrukdavo apie pusdienį.

Atuh paplūdimys

 

Taip pat pastebėjau, jog Nusa Penidoje be galo daug naujai statomų namų. Ši sala nėra taip tankiai apstatyta, kaip Bali.

Taip, turizmas čia gyvuoja vos dvejus metus. Visos statybos tik pradedamos, bet ir čia susiduriame su tam tikrais iššūkiais. Pavyzdžiui, Balyje galima statyti namus, ne aukštesnius už kokosų palmes. Tuo tarpu Nusa Penidoje reikia gauti gyventojų pritarimą ir tik tuomet išduodamas leidimas statyboms. Viskas juda žingsnis po žingsnio, tačiau svarbiausia, kad į priekį ir šviesesnės ateities vardan.

Iš visų mūsų sutiktų žmonių šioje saloje, Tavo šypsena bene plačiausia. Sakyk, prašau, kas daro Tave laimingą?

Daugiausiai laimės man teikia žmonės, kurie dirba su mumis.

Ir šypsenos. Tai daro mane labai laimingą. Beje, ar galėčiau duoti tau nuoširdų patarimą?

Taip, žinoma!

Jei labai nori išmokti, visuomet rasi būdą kaip. Sakau tai remdamasis savo pavyzdžiu, nes pagal išsilavinimą esu statybų inžinierius, kuris nemokėjo anglų kalbos ir neišmanė nieko apie turizmą. Vis dėlto labai tikiu tais, kurie dirba su manimi ir žinau, jog kartu pasieksime savo tikslų. Jau artimiausiu metu pastatysime dar 16 panašių namukų turistams. Viliuosi, jog jau kitais metais jie bus pabaigti ir juos galima bus rasti specializuotuose portaluose.

Tai puikus ir labai gražus planas! Nuoširdžiai tikiu, jog Jums pavyks ir būtinai laikysiu kumščius, jog viskas klostytųsi kuo sklandžiau 🙂

Kedat, ačiū labai už skirtą laiką ir įkvėpiančius atsakymus! Linkiu Tau bei visai Jūsų šeimai kuo didžiausios sėkmės 🙂

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: