Lenkija – pigiai ir prastai. Ar tikrai??
Kelionės visuomet mus praturtina ir netgi nesvarbu, ar jos yra tolimos ar artimos, ilgos ar trumpos. Tikėtina kažkas iš psichologų galėtų paaiškinti šį reiškinį, kaip smegenų reakciją į aplinkos pakeitimą, konteksto pokyčius ir kitus momentus, bet žinau vieną – keliavimas yra ta privilegija, kurią mes, XXI amžiaus žmonės turime ir dauguma mūsų su dideliu džiaugsmu naudojasi. Galbūt klystu, bet man atrodo, kad pasaulis dar niekada nebuvo toks atviras pažinčiai, toks pasiekiamas ir viliojantis vos per vieną-dvi paras pasiekti net labiausiai nutolusius kampelius. Smagu ir tai, jog pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie savo šalies žavesį, keliaujame po ją ir po mažiau atokius kraštus. Ta proga pakalbėkime ir apie mūsų kaimyninę Lenkiją 😉
Spėju, kad retas mano tinklaraščio skaitytojas žino, jog lenkų kalba yra mano gimtoji – mano tėtis čionikštis lenkas, esu baigusi lenkų mokyklą ir tt. Neseniai turėjau garbės susipažinti su Lenkijos instituto direktoriumi Marcin Lapczynski bei jo nuostabia, labai entuziastingai dirbančia komanda. Jie man pasiūlė prisijungti prie vieno kultūrinio projekto, kas be abejonės labai mane pradžiugino! Po mokyklos baigimo itin retai kalbu lenkiškai, todėl toks įvykių posūkis man įgavo dar daugiau prasmės. Visgi reikia pripažinti, kad paauglystėje dažnai lankyta Lenkija su visa jos kultūra dabar atrodė šiek tiek primiršta. Jaučiau, kad lygiai taip pat, kaip Lietuva ji turėjo sparčiais žingsniais eiti į priekį, keistis ir tobulėti. Tik štai mūsų pasąmonėse dažniausiai vyrauja palyginimai, kad ten viskas prasčiau. Kad jei prekė ar paslauga lenkiška – reiškia būtinai pigesnė ir prastesnė. Ar tikrai taip yra? O gal eilinį kartą vadovaujamės stereotipais, kuriuos pats metas laužyti?
