PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #17: ĮVAIZDIS. KAS TAI IR KOKIA JO SVARBA?

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #17: ĮVAIZDIS. KAS TAI IR KOKIA JO SVARBA?

Apie įvaizdį galima kalbėti labai daug ir labai plačiai. Visgi pirmiausia reikia suprasti, kad šį žvėrį turi visi. Kodėl? Nes mes visi bendraujame tarpusavyje, komunikuojame su išoriniu pasauliu ir tokiu būdu sudarome galimybę įvaizdžiui formuotis. Jis gali būti teigiamas arba neigiamas. Ji galima formuoti arba keisti, jeigu nesame patenkinti esamu. Kodėl? Nes įvaizdis – tai kintantis dalykas, veikiamas begalės vidinių ir išorinių aspektų, kuriuos, įdėjus pastangų, galima pakreipti sau tinkamesne linkme.

Taigi, pirmiausia, įvaizdis – tai asmens jausmai ir nuostatos tam tikros įmonės/prekės ženklo atžvilgiu, nulemti materialių ir nematerialių organizacinių elementų, komunikacijos, asmeninių ir socialinių vertybių. Įvaizdis yra tai, ką darome ir ką kalbame + tai, kokį su mumis susijusį jausmą patiria žmonės. Būtent ten, kur šie dalykai susipina, ir reikėtų analizuoti koks yra mūsų įvaizdis. Beje, jis gali būti analizuojamas ne tik įmonės kontekste. Kaip jau minėjau pradžioje, įvaizdį turi taip pat privatus asmuo ir privatus prekės ženklas.

 

 

Kas dar įeina į šią sąvoką? Reikia pripažinti, jog apibūdinimų yra labai daug, tačiau man asmeniškai labiausiai viską apibendrinanti yra tokia schema:

Pagrindas – esminės idėjos, darbo principai, atliekamos paslaugos, tiekiamos prekės, veiklos ribos ir galimybės, išdėstytos pagrindiniuose dokumentuose, t.y. ką apie save pasakoja pati organizacija/prekės ženklas.

Kultūra – organizacijos darbuotojų pripažįstamos vertybės ir požiūriai, pasireiškiantys elgesiu su klientais, prioritetų pasirinkimu, tradicijomis ir kt. Čia labai svarbu turėti omenyje tokius dalykus, kaip įmonės vizija, misija, vertybės, komunikacijos būdas ir tonas, tradicijos, kurios nėra tik rašytinės, bet iš tikrųjų pripažįstamos ir “išpažįstamos” visų arba bent didžiosios dalies komandos narių.

Identitetas, kuris yra sąmoninga kultūros išraiška. Tai įmonės pasirinktas būdas parodyti save aplinkai, atspindintis įmonės filosofiją ir pabrėžiantis tuos įmonės bruožus, su kuriais ji nori būti siejama. Tai logotipas ir kiti vizualieji elementai, taip pat vidiniai aspektai, susiję su darbuotojais, bei išoriniai aspektai, susiję su klientais.

Kaip pavyzdį noriu pateikti Jums 3 asmenis, besiverčiančius floristika. Kiekvieno labai tiksliai neanalizuosiu, noriu paskatinti Jus tai padaryti ir atkreipti dėmesį į:

  • Kas yra jų veiklos pagrindas? Ką jie apie save pasakoja? Kokioje aplinkoje dirba ir kam skiria savo darbus?
  • Kuo skiriasi jų vertybinis pagrindas? Kokią viziją ir misiją labiausiai tikėtina, jog turi kiekvienas jų?
  • Kaip jie save pristato? Kokią stilistiką ir spalvas renkasi? Kokį bendravimo būdą ir toną? Kokių spalvų ir formų yra jų logotipai?

 

Apibendrinant, šiandien kviečiu pagalvoti ir apie savo, ir apie savo įmonės/veiklos įvaizdį. Kviečiu suvokti, jog net jei su juo nedirbate, jo neformuojate, jis gali jau egzistuoti, bet nebūtinai toks, kokio jo norėtumėte Jūs. Teigiamą įvaizdį sukurti užtrunka. Neigiamą užsitarnauti galima itin greitai. Taip pat greitai teigiamą paversti neigiamu. Dėl to visuomet labai atidžiai stebėkite savo komunikaciją, investuokite savo laiką į savianalizę ir atitinkamai rinkitės tiek KĄ komunikuojate, tiek KAIP ir SU KUO, o taip pat kokie matomi dalykai (logotipas, darbo vieta ir aplinka ar netgi pasirinkti rūbai) Jums padeda arba kaip tik trukdo formuoti norimą įvaizdį.

Jei po šio įrašo kilo klausimų arba norėtumėte padiskutuoti, drąsiai rašykite man komentarų lange arba į el.pašto adresą lcc@liucina.lt!

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #11: APIE ŽMOGIŠKUMĄ IR ĮMONĖS VIDINĘ KULTŪRĄ

PIRMADIENIAI APIE VERSLĄ #11: APIE ŽMOGIŠKUMĄ IR ĮMONĖS VIDINĘ KULTŪRĄ

Nors šiandien yra Velykų pirmadienis, nusprendžiau nepraleisti savo #pirmadieniaiapieversla rubrikos. Kokia to priežastis? Praėjęs savaitgalis. Jis man dar kartą įrodė ir parodė koks svarbus yra žmogiškumas, bendrystrė ir dalykai, kurie atskiria atsitiktinių darbuotojų grupę nuo komandos. Tai vidinės kultūros dedamosios, į kurias nuoširdžiai patariu neatidėliojant investuoti savo laiką ir energiją! Šios investicijos rezultatai sunkiai matomi ir apčiuopiami, bet jie sudaro pamatą geram kasdieniam darbui ir jau nekalbant apie sienas ir stogą sunkiausiose situacijose, su kuriomis šiuo metu susiduriame mes visi.

Taigi, pirmą kartą apie organizacijos vidinės kultūros svarbą išgirdau bakalauro studijų metais. Tuomet mums aiškino, jog įmonės kultūra – tai maždaug esminių vertybių ir vienodų įsitikinimų visuma, kuri formuoja kolektyvo elgesį, mąstymą ir netgi sprendimų priėmimą. Tai normos, tradicijos, simboliai ir kalba. Šis apibrėžimas gali būti labai platus ir išsamus, bet juk aš ne apie tai noriu papasakoti. Šis tinklaraštis ne apie vadovėlinius apibrėžimus, jis apie tikrąjį gyvenimą, apie tai, kas jau praeita, patirta ir iš ko išmokta.

(more…)

Desertai ir juvelyrai vienoje aikštėje

Desertai ir juvelyrai vienoje aikštėje

Žinote pasakymą “Esame gyvi tol, kol yra pirmų kartų”? 🙂 tai štai. Man rodos, kad pati to nesuvokdama, vadovaujuosi šia mintimi ir nuolat stengiuos patirti kažką naują, itin retai sakau “ne” įdomioms idėjoms bei galimybėms. Lygiai tas pats nutiko, kai vieną dieną desertinėje mane aplankiusi Viktorija iš v2O – autorinės juvelyrikos namų pristatė savo ir Karolio Černecko (Ro Jewellery) sumanymą apjungti juvelyriką ir desertus, bei pavadinti tai “Juvelyrikos skoniais”.

(more…)

Garbanos garbanėlės – iš kur jos? :)

Garbanos garbanėlės – iš kur jos? :)

Neslėpsiu, gaunu nemažai žinučių su klausimu, kaip formuoju savo garbanas, tad nutariau įkelti įrašą apie JAS :)) dievinu savo garbanas, neįsivaizduoju savęs be jų ilgiau negu savaitę, bet ne visada taip buvo 😉 ką turiu omeny?

Gimiau visiška baltapūke banguotais plaukais. Mielas, fainas, besišypsantis vaikas, kuriam svarbiausia buvo kaspinėlis plakuose, o ne jų spalva ar forma. 13-kos jie pradėjo tamsėti, buvo vis sunkiau suvaldomi ir atrodė tikrai not too sexy. Iki pat maždaug 18-20 metų bandžiau juos tiesinti ir atsikratyti “pūkuotumo”, kol vieną dieną suvokiau, kaip kvailai elgiuos! Įsigijau džiovintuvą su difuzoriumi ir garbanotos, laimingos Liu era prasidėjo :))

(more…)

JUODAS pasiruošimas Kalėdoms!

JUODAS pasiruošimas Kalėdoms!

Nuo kada man prasideda Kalėdų laikotarpis? Na, nuo rugpjūčio vidurio maždaug. Kai už lango dar saulė (arba lietus), kai vykdomi vestuviniai užsakymai, bet prieš einant miegot jau pradedu save ruošti tam, kad reikia IDĖJŲ, reikia apgalvoti vieną, antrą, trečią… dešimtą dalyką! Taip nuo rugsėjo pradedu kurti naujus produktus, delioti juos į dovanų rinkinius ir pan.

Kas įdomaus įvyko šįkart??

(more…)