• Pavasariški sekmadienio pusryčiai

    Ar jau pusryčiavai?? Šiandien sekmadienis, lygiai po savaitės Mamos diena, tad taip ir norisi, kad tiek lėkštėje, tiek aplinkui, būtų kuo daugiau pavasarį primenančių dalykų.. Paukštukai taip čiulba, kad atrodo supranti jų kalba siunčiamą kvietimą pusryčius suvalgyti terasoje 🙂 švelni saulė ir šiluma jiems antrina, tad belieka pasigaminti kažką paprasto, bet spalvingo ir nepamiršti pasimėgauti tuo, kas geriausia!

    Read More

  • Kiek verta tavo šypsena?

    Ar tau patinka šypsotis? Ar tiki pasakymu, jog šypsenos pagalba gali užkariauti pasaulį? Ar kas nors yra sakęs, jog tavo šypsena verta milijono? O gal atvirkščiai – labai norėtum kiekvieną sutiktą praeivį apdovanoti plačiausia ir nuoširdžiausia šypsena, tačiau kompleksuoji ir nedrįsti to padaryti?

    Galbūt visuomet svajojai turėti tobulus dantis, bet vien nuo minties apie breketus nupurtydavo ir toliau gyvenai su mintimis apie tai, kad jei kas nors nufotografuos, tai reikia galvoti kokiu rakursu pasisukti, kaip neišlysti į pirmą planą ir t.t.?

    Tai welcome to my world! 🙂

    Read More

  • Ar nuobodu būti verslininke? – Kelios įžvalgos apie stilių

    Šiandien yra penktadienis ir daugumoje įmonių yra laisvo stiliaus diena, kai darbuotojų neriboja jokie dress cod’ai. Visgi kitomis dienomis mieste galima pastebėti jūrą praktiškai identiškų mėlynai-baltų arba juodai-baltų kostiumuotų “kareivių”, neturinčių individualaus stiliaus ir dėl to neišskiriančių iš bendros minios.

    Man 29-eri, turiu savo verslą, t.y. “Liu desertinę”. Taip pat priklausau vienai verslo organizacijai, kurioje kiekvieną savaitę susitinka mažiausiai 50 kitų verslininkų. Nors mano darbas neįpareigoja nešioti labai griežtų kostiumėlių (o netgi jeigu! Vistiek rasčiau būdą kažką pritaikyti pagal save :)), susitikimuose visuomet atrodau dalykiškai, tačiau stengiuos išvengti nuobodžių, klasikinių derinių.

    Kadangi pakankamai dažnai sulaukiu malonių komentarų iš kolegų dėl savo išvaizdos, nutariau, jog einu tinkamu keliu ir sugalvojau pasidalinti keliomis idėjomis dėl jaunų verslininkių įvaizdžio, jo personalizavimo ir ištraukimo iš nusistovėjusios tvarkos ribų.

    Į pagalbą pasikviečiau puikiai stiliaus subtilybes išmanančią Justiną ir fotografę Gabiją , kuri įamžino Justinos parengtus rūbų derinius.

    Read More

  • Apie anoreksiją, maistą ir gyvenimo džiaugsmus

    Kurį laiką mintys buvo visiškai kitur ir nors nuveikta išties daug, prisėsti ir parašyti niekaip nepavykdavo. Visgi šiandien yra stačiatikių Velykos ir savaitė po katalikų Velykų, todėl mano šeima vėl susirenka prie šventinio stalo, dalinsis maistu, džiaugsmais ir įspūdžiais. Kartu dalinsiuos ir aš, nors dar prieš kelerius metus negalėjau didžiuotis minčių laisve, visiškai atsipalaiduoti ir nors kažkiek negalvoti ką dedu į burną.

    Taip, tokią gražią saulėtą pavasario dieną noriu dar kartelį grįžti prie valgymo sutrikimų temos, apie kurią jau porą kartų esu pasisakiusi. Visgi pilną istoriją išgirsdavo tik žurnalistai. Kiekvienas interpretuodavo ją savaip, kažkiek patrumpindavo, kad tilptų į eterio rėmus ir nors visuomet viską pateikdavo išties profesionaliai, nieko neiškreipdami ir nevilkdami į „bulvarinius rūbus“, dalis minčių ir faktų likdavo nepapasakotų. Šiandien besidžiaugdama tuo, kad galiu drąsiai dalyvauti bet kokiame socialiniame gyvenime, nekelti baimės ir susirūpinimo savo šeimai, noriu papasakoti apie tai, kad anoreksija ir bulimija – tai toli gražu ne vien „kvailų manekenių“ liga. Tai žymiai daugiau ir tikėtina, jog net neįtariate kiek jūsų aplinkoje gali būti draugų ir artimųjų, kenčiančių nuo tokių susirgimų.

    Read More

  • Įsimintiniausias gimtadienis ir mano žvilgsnis į Paryžių ;)

    O Tu mėgsti švęsti savo gimtadienį? Prisimąstai kažko įdomaus ar kaip tik nori, kad jis kuo greičiau ir nepastebimai pralėktų? Tikiu, kad atsakymas bus susijęs ir su metų skaičiumi, kuris sukanka, bet šįkart labiau apie požiūrį, ne brandą ar problemas 😉

    Štai mano gimtadienis yra vasario 20 d. Nors VISADA būna šalta, už lango tikrų tikriausia žiema, aš visuomet jį švenčiu! Beveik niekad nedarau nieko super mega išskirtinio, bet visad sukviečiu draugus ir šeimos narius, prisigalvoju visokių vaišių, kuriomis pati ir rūpinuosi, stengiuos jas gražiai pateikti ir t.t. Manau, dažna taip daro ir po savo šventės jaučiasi (nors ir maloniai) pavargusi! Tada reikia dar vienos – poilsio šventės, ar ne? :)) visgi laikausi griežtos nuomonės, kad kasdien stengiamės elgtis labai atsakingai, dirbti, siekti ir pasiekti, didžiąją gyvenimo dalį skiriame darbui ir net laisvalaikiui paliekam mažai laiko, todėl šventes švęsti BŪTINA! Kartą kukliau, kitą kartą – ypatingiau, tačiau gimtadieniai ir kitos progos atneša naujų, ryškesnių spalvų gyvenimui ir tai pernelyg nuostabu, kad būtų praleista arba pamiršta 😛

    Šiemet Tadas pasiūlė visus pasiruošimo rūpesčius ir įprastą balių iškeisti į kelionę į Paryžių! Apsidžiaugiau nepaprastai!! Žinau, kad daugelis jau lankėsi Prancūzijos sostinėje, ir ne kartą, tačiau man dar nebuvo tekę. Kartu pakvietėm keliauti mano sesę Sabiną su vyru Aivaru ir tai buvo nuostabi mintis!

    Read More

  • Užgavėnės 2018 ir du lietinių receptai!

    Žinau, kad šiandien socialiniuose tinkluose tik ir matysime įvairiausių blynų, lietinių ir kitokių riebių gerybių nuotraukas, o aš kaip tyčia net pagalvot apie juos negaliu ir nenoriu :)) visgi dalinuosi dviem receptais iš savo knygos “Saldžios dienos su Liu. Įkvėpimai, darantys mus laimingus”. Vieni su kukurūzų, kiti tiesiog su rūpiais, kiek sveikesniais miltais. Nuo ko pati šiandien tikrai neatsisakyčiau – tai nuo ikrų :))

    Kol kas apie juos galiu tik pasvajoti, bet žemiau dalinuosi receptais:

    Read More

  • Būna, gyvenime laikotarpių, kai stengiesi, vertiesi per galvą, darai darai, bet ne visada ir ne viskas gaunasi, kaip tikėjaisi. Visgi būna ir tokių, kai kažką padarai savo malonumui, o rezultatas viršija bet kokius įmanomus lūkesčius. Galbūt dėl to, kad tuo metu jie būna itin maži arba jų išvis nebūna? 😉

    Nuotrauka: Gabija Monika Vainiutė

    Read More

  • Naujai atidarytas “Benedikto turgus” ir PIESTRO pyragai su gausiu įdaru (apžvalga)

    Sekmadieniiiiiis!!! Jėtau, kaip faina! Šią savaitę kaip visuomet nebuvo net kada prisėsti – darbai desertinėje, susitikimai Vilniuje ir Kaune, dviejų dienų, 18 valandų superiniai ir labai intensyvūs mokymai su Eric Edmeades iiiiir.. kas mane labai džiugina – duris pagaliau atvėrė “Benedikto turgus”!

    Pirmą kartą tokį turgų pamačiau Madride – ten jis vadinasi Mercado de San Miguel ir nors tai buvo berods 2009-aisiais, aš iki šiol jį prisimenu ir prie progos pasakoju viesiems draugams/pažįstamiems, kaip apie vieną įsimintiniausių objektų Madride 🙂

    Mercado de San Miguel Madride

    Read More

  • Sausio Vitaminas C akims ir sielai arba mano pirma pažintis su “Dolce vita”

    Kai vakar atrodė, jog netrukus visas sniegas ištirps, nebebus tiek drėgmės ir purvo keliuose, tikrai nesitikėjau, kad pabudus ryte sužinosiu, kad vėl sniiiinga! 🙁 neslėpsiu, sausis man bene labiausiai demotyvuojantis mėnuo – po išsitaškimo gruodį, reikia daug jėgų prisiversti vėl dirbti, judėti bei planuoti į priekį. Jei galėčiau, tikrai iškeisčiau jį į gegužę arba rugsėjį 🙂

    Na, bet gerai yra tai, kad galima gyventi mintimis apie planuojamą kelionę, o taip pat prisiminti nuostabias saulėtas akimirkas iš jau praėjusios.

    Šiandien prisiminiau mūsų su Gabiją kelionę į Romą – miestą, apie kurį galvojo beprotiškai daug ir visuomet žinojau, kad būtinai jį aplankysiu! Man labai pasisekė, kad pirmą kartą į amžinąjį miestą išsiruošiau su Gabi – abi esame išprotėjusios dėl maisto, žavimės gražiais vaizdais ir galime paaukoti dalį turimo laiko nuotraukoms 🙂 Ragavome Romą visomis prasmėmis!

    Read More

  • Naujametinė išpažintis

    Jau nuo vakar dažnas Facebook’e dalinasi 2017-ųjų metų apžvalgomis, įžvalgomis, padėkomis ir pasižadėjimais 2018-iesiems. Tikėtina, būsiu “viena iš”, bet pasirašyti ir susidelioti kartais išties yra labai svarbu. Kokios mintys ateina pirmiausia? Vienos liūdnesnės, kitos linksmesnės, bet visos vedančios link to, kad širdis džiaugiasi ir dainuoja 🙂

    Taigi, lygiai prieš metus, kaip ir prieš dvejus, trejus, penkerius, visuose horoskopuose buvo rašoma, kad Žuvų laukia ne itin lengvi ir be proto darbingi metai. Aš jau tiek prie to pripratau, kad nebekreipiu dėmesio. Tiesa, ir šįkart horoskopai neapgavo.

    Kai atsigręžiu atgal, suvokiu, jog per vienerius metus išties nemažai nuveikta. O tam, kad tai pasiekčiau, paaukojau nepaprastai daug… ar buvo verta? Manau, kad taip. Galų gale, juk tai tik 2017-ųjų metų, ne gyvenimo pabaiga! Svarbiausia juk suvokti, kas ir kaip vyksta tavo gyvenime, sudelioti prioritetus ir suprasti, kas iš tikrųjų yra vertingiausia. Pagaliau turiu svajonių ir norų! Yra dalykų, apie kuriuos pagalvojus jau dabar spurda širdis ir norisi kuo greičiau įgyvendinti! Tikiu, kad ir Tave toks jausmas aplanko 🙂 o jei ne, sustok. Nors trumpam. Stabtelk, atsipūsk, skirk akimirką tik SAU.

    Kas įsimintiniausio įvyko?

    Read More