Žodžio galia

Kai į dieną sutelpa šimtai žinučių, keliasdešimt laiškų ir visa eilė pokalbių, vakare dažnai belieka noras patylėti arba tik išklausyti kitų. Antras variantas man pasitaiko žymiai dažniau.

Dar paauglystėje draugės mėgo pasidalinti su manimi savo mintimis, nes žinojo, kad tikrai niekam nepapasakosiu 🙂 ir jos buvo teisios! Tik jos nežinojo, kad kiekvienas pasidalinimas man reikšdavo ir iki šiol reiškia žymiai daugiau – pasitikėjimą, kaip žmogumi, kaip drauge, kaip patikėtine. Ką šiandien gali žodis? Ar jo galia sustiprėjo, padidėjo?

Manau, kad šia tema galima būtų padaryti net kelis įrašus. Visgi ką aš pati dažniausiai patiriu – tai kokią įtaką kitam žmogui gali turėti mūsų žodžiai. Viena vertus, gali nerealiai paguosti, kita vertus – priversti pasijausti tikrai kvailai ir net gailėtis dėl tam tikrų poelgių. Na, PAVYZDŽIUI!

Niekam nepaslaptis, kad turiu savo saldųjį verslą ir niekad neslėpiau, jog rūpinuosi jo gerove, kuriu desertus ir t.t. Automatiškai gaunu atsiliepimus ne tik į desertinės puslapį, bet ir asmeninę žinučių dėžutę. Vieni būna be proto gražūs, įkvėpiantys, nuteikiantys versti kalnus. Kiti – verčia susikaupti, atkreipti dėmesį ir išspausti iš savęs dar geresnį rezultatą. Esu gavusi ir tokį, kuris įžeidė. Nors galiausiai išsiaiškinome, kad buvome apkaltinti neteisingai, kažkas viduje liko. Kažkas pakankamai stipraus ir turinčio neigiamą energiją. Ir juk tai irgi ŽODŽIO galia.

Jei atvirai, man atrodo, kad gebėjimą komunikuoti gavome tam, kad panaudotume jį protingai ir prasmingai. Juk galima pikti, rėkti ir keiksnotis, o galima išsikalbėti, išsiaiškinti lūkesčius ir tik palengvinti savo dieną. Taip ir mes su vyru, kol jis nesutikdavo kalbėtis gerokai pramankštindavome gerkles ir nieko neišspręsdavome. Viskas smarkiai pasikeitė – dabar žinau, kad konstruktyvus pokalbis daro stebuklus! Ir parodykit man drąsuolį, kuris pasakys kitaip 😛

Dar kartą tuo įsitikinau šiandien, kai draugė jautiesi blogai, negalėdama rasti teisingų žodžių savo darbo kolegei pasakyti. Tuomet dar kartą, kai susirašiau su sese ir ji mane gerokai supurtė, padėjo irgi susidelioti mintis, apsispręsti dėl kelių svarbių dalykų. Kai kalbėjau su kolektyvu dėl to, kas mūsų darbe svarbiausia. Kur negalime nuleisti kartelės nė per nago juodymą ir kiekvienu savo veiksmu, įdėtų pastangų dalele, kaskart įrodinėti, kad nesustosime, tobulėsime ir toliau teiksime teigiamas emocijas!

Žinau, kaip kartais norisi pasakyti “eik tu…. pasivaikščiot” 🙂 ir dažnai tam pasiduodame. Visgi kai pagalvoji, kaip daug galima pasiekti paaiškinus ir parodžius kaip tai atrodo iš šono! Tiesiog paklausus “Ar esi įsitikinęs, kad šiuos žodžius skyrei man?”, ar pasakius “Manau, kad mūsų lūkesčiai nuo pat pradžių labai skyrėsi, tik nesugebėjome to vienas kitam iškomunikuoti. Dėl to nesutarimų tik daugėja ir tai rodo, jog mums nepakeliui”.  Galu gale, tiesiog IŠKLAUSYTI. Tikiu, kad po šilto, nuoširdaus išsikalbėjimo, ne viena galva atsipalaiduos, ne vienerios smegenys puikiai pailsės.

Žinau, kad šiandien buvo prasminga diena. Neslėpsiu, tokių būna ir daugiau. Gal dėl to nors ir trumpai, bet labai gerai ir tvirtai miegu? 🙂 linkiu ir jums to paties! O jei nepavyks, rašykite, visuomet su džiaugsmu laukiu laiškų ir žinučių 🙂

Su meile,

Liu

P.S. nuotraukoje su Simona – moterimi, kuri valdo žodžio galią ir daro tai labai sėkmingai! Aš savo ruožtu neatsistebiu tuo, kokios stiprios moterys mane supa ir kaip jos sugeba “pasaldinti” mano gyvenimą 😉 ačiū už tai visoms!

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: