Siekiantiems tobulybės

Visai neseniai portalas žmones.lt kartu su Smarthit pasileido projektą “Siekiantiems tobulybės”. Aišku, pamačiau po to, kai jis baigėsi, tačiau pati mintis man nepaprastai patiko. Susimąsčiau, kaip dažnai pati siekiu tobulybės, kaip dažnai tai daro aplinkiniai ir kaip mums sekasi? O kaip įvertinti kaip mums sekasi? Kažkada įsivaizdavau, kad gamindama skaniai valgyti, lygindama marškinius vyrui būsiu tobula žmona. Tuomet ištekėjau už vyro, kuriam maistas yra toli gražu ne pirmoje vietoje, tik tam, kad palaikytų energiją, o rūbus labiausiai mėgsta laikyti suglamžytus ir pats išsilyginti prieš išeidamas iš namų.

Taip kaip čia dabar gaunasi?! Reiškia niekada negalėsiu būti tobula žmona?!

Beje, tą patį pagalvoju apie savo darbą, kuris šiai dienai sudaro apie 80 proc. mano gyvenimo. Pristatau Jums būrį nuostabių žmonių, nutarusiu dirbti su manimi komandoje. Vakar turėmoje nerealiai smagų kolektyvo vakarėlį, kuris ir įkvėpė mane šiandien padaryti šį įrašą 😉

Kai pradėjau dirbti su desertais, niekad nesusimąstydavau apie tai, kad turėsiu verslą, darbinsiu žmones ir t.t. Kai mane pradėjo pristatinėti kaip verslininkę, tik nuleisdavau akis, pakikendavau ir atsakydavau: “Baikit juokus, kokia iš manęs verslininkė.. 🙂 “. Viena situacija privertė į viską pažvelgti kitaip. Kai kartą viena komandos nariu prasitarė, jog norėtų gauti algą savaitę anksčiau, nes nori nupirkti vaikams dovanų prieš jiems atvykstant, širdį pervėrė stiprus impulsas – “Juk nuo manęs priklauso, ar ji nupirks suplanuotas dovanas!”. Tuomet negrįžtamai suvokiau kaip rimta yra tai, ką darai ir juolab tada, kai kiti žmonės tavimi patiki, pasitiki, jog užtikrinsi pažadėtą jų finansinį ir visokį kitokį stabilumą. Nuo tos dienos suvokiau, kad kuriu darbo vietas ir vien dėl to galiu pripažinti, jog turiu verslą ir automatiškai esu verslininkė. Suvokiau, jog man nėra nieko svarbiau už mano komandos narių gerovę, kuri toli gražu susideda ne vien iš piniginių reikalų!

Matot, iš gamybos padalinio merginų išmokstu labai daug gyvenimiškų dalykų – ką reiškia turėti skirtingus šeimos modelius, kaip svarbu yra vaikai ir kaip skirtingai jie auklėjami. Kaip svarbu nematerialinės vertybės, kurios atneša žymiai daugiau laimės net tada, kai ištinka ne lengviausias laikotarpis.

Jos VISOS vyresnės už mane! 🙂 kartai būna labai keista, tačiau tuo pačiu labai džiaugiuos.. Jos mano mokytojos ir kartu bendražygės. Myliu visas kartu ir kiekvieną atskirai! Didžiuojuos, kad turėdamos netobulą vadovę, mato vertę kartu judėti toliau, priimti iššūkius ir mokytis iš klaidų 🙂

Mano jaunoji komandos dalis – desertinės baristos, beveik visi studentai. Jauni, gražūs, faini iki negalėjimo! Su kai kuriais matausi beveik kasdien jau virš metų ir vis atrandų naujų dalykų! Kad ir talentą dainuoti, šokti darbo metu :)))

Jų poreikiai, norai, požiūris į daugelį dalykų skiriasi kardinaliai. Kai prieš kiek daugiau kaip metus atidariau desertinę Užupyje, pirmą kartą susidūriau su šia karta – žingeidžia, įdomia, turinčia tvirtą nuomonę praktiškai apie viską. Iki šiol nežinau, ką jie mąsto apie mane, kaip vadove. Tikiu, kad vertina taip pat griežtai, kaip viską, apie ką su jais kalbamės 🙂 visgi manęs išmokė labai daug – nuo įdomesnių instagram’o nustatymų iki tokio mokslo kaip genetika subtilybių.

Bent jau ši kolektyvo dalis yra jaunesnė už mane, tad su šypsena galiu vadinti juos “vaikais” :)) myliu visus! Tik gaila, kad dėl mokslų mūsų keliai ganėtinai dažnai turi išsiskirti. Tai buvo dar viena pamoka man, kurią sunkiai ir skausmingai, bet išmokau po kelių mėnesio darbo su jais.. Per artimiausią savaitę turėsiu atsisveikinti su kartu virš 4 metų dirbusia “darbuotoja”, jau tapusia ir šeimos nare. Mano ašarų rezervuarai jau pilni ir paruošti. Bus nelengva 😉

Taigi, viena vertus pristačiau žmones, kurie nuolat dirba tam, kad jums būtų faina, jauku, gražu ir skanu 🙂 yra dar Gabija, Deimantė, Aurelija, Marius, Tadas, Bogdanas ir eilė kitų, kuriems taip pat esu be proto dėkinga, kad tiki ir prisideda prie mūsų sėkmės!

Kai atiduodi 80 proc. gyvenimo darbui, labai norisi būti tobulu vadovu, tobulu vedliu ir gal net lyderiu (žodis pretenzingas, tačiau tvirtai tikiu, kad jokia komanda negali tinkamai be jo funkcionuoti ir judėti pirmyn). Domiuosi literatūra, kurioje rašoma kaip tokiu tapti, skaičiau ir apie tai, kaip sukurti tobulą komandą. Visgi man asmeniškai nėra nieko geriau už tikrus, per įvairiausias situacijas užgyventus santykius, kuriais tikiu ir pasitikiu.

Taip, darau klaidų. Darau jų nemažai. Nors manau, kad esu itin empatiška, man nuoširdžiai įdomu kaip gyvena ir kvepuoja kiekvienas mano komandos narys, sugebu leptelėti ir vieną kitą nereikalingą žodį. Taip kartą per tiesmukai pasakiusi, jog man nepatinka torto papuošimas, įžeidžiau jį padariusi asmenį ir tai suvokusi griaužiausi dar dvi savaites (iš tikrųjų tai iki šiol apie tai galvoju 🙂 ). Visgi vadovas irgi žmogus ir išlaviruoti tarp draugiškumo, tobulų santykių, atmosferos ir gerų įmonės rezultatų – yra reikalų! Kuo daugiau žmonių nutaria dirbti su manimi kartu, tuo labiau šį dalyką suvokiu 🙂

O dabar, suprasdama, kad mano “komandiečiai” taip pat seka mano socialinių tinklų paskyras ir skaito tinklaraščio rašliavas, palieku šį tekstą čia 🙂 Viskas rodo į tai, kad noras būti tobulu yra suprantamas, tačiau toli gražu ne gyvybiškai svarbus. Juolab, kad kas vienam tobula, kitą – tiesiog erzina. Būkime pakantūs vieni kitiems, domėkimės ir būkime empatiški. Tikėtina, kiekvieno gyvenime atsiras žmonių, kurie patikės mumis ir sutiks žengti per gyvenimą kartu. Tuomet, galiu patikinti, tikrai atrandi laimę 😉

Su meile ir šypsena,

Jūsų Liu

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: