Sausio Vitaminas C akims ir sielai arba mano pirma pažintis su “Dolce vita”

Kai vakar atrodė, jog netrukus visas sniegas ištirps, nebebus tiek drėgmės ir purvo keliuose, tikrai nesitikėjau, kad pabudus ryte sužinosiu, kad vėl sniiiinga! 🙁 neslėpsiu, sausis man bene labiausiai demotyvuojantis mėnuo – po išsitaškimo gruodį, reikia daug jėgų prisiversti vėl dirbti, judėti bei planuoti į priekį. Jei galėčiau, tikrai iškeisčiau jį į gegužę arba rugsėjį 🙂

Na, bet gerai yra tai, kad galima gyventi mintimis apie planuojamą kelionę, o taip pat prisiminti nuostabias saulėtas akimirkas iš jau praėjusios.

Šiandien prisiminiau mūsų su Gabiją kelionę į Romą – miestą, apie kurį galvojo beprotiškai daug ir visuomet žinojau, kad būtinai jį aplankysiu! Man labai pasisekė, kad pirmą kartą į amžinąjį miestą išsiruošiau su Gabi – abi esame išprotėjusios dėl maisto, žavimės gražiais vaizdais ir galime paaukoti dalį turimo laiko nuotraukoms 🙂 Ragavome Romą visomis prasmėmis!

Apėjome visas lankomiausias vietas, pusdienį skyrėmė Vatikanui, nepraleidome parduotuvių, nors turiu pripažinti, kad kol kas jokiam kitam mieste man nebuvo taip gaila laiko shopping’ui! :))

Dar viena nauja patirtis – kelionė su žmogumi, kuris taip atsakingai renkasi maitinimo vietas, analizuoja TripAdvisor pasiūlymus ir pritaiko juos pagal mūsų suplanuotą maršrutą. Niekad prieš tai to nedariau, bet tai tikrai turi prasmės! Valgėme iš pažiūros niekuo neypatingose vietose, tačiau maistas…. toks DIEVIŠKAS, kad iki šiol prisimenu visų patiekalų skonį! Beje, po kelių mėnesių į Romą nuvykau su Tadu. Patingėjome tiek naršyti TripAdvisery ir ėjome ten, kur buvo pakeliui, patraukdavo akį ir pan. Valgėme visai skaniai, bet ne dieviškai skaniai. Dėl to su dideliu malonumu dalinuosi keliais kavinių pavadinimais, kur maistas suteikia ne vien valgymo patirties, o sąskaitos tikrai “protingos”. Dviračio neišrasiu sakydama, kad nebūtina eiti į Fine Dining vietas, kad Romoje pavalgytum super skaniai, bet… tai tiesa.

Taigi, savo gardžiąją kelionę pradėjome nuo PICOS skanavimo. Pasakysiu atvirai – dažniausiai picos nevalgau ir dėl jos nedrebu (jau įsivaizduoju, kaip reaguojate! Na, bet sorry, yra kaip yra). Visgi negalėjau praleisti galimybės paragauti tikros itališkos picos iš senovinės krosnies, kūrenamos malkomis. Gabija rado vietą, kurioje būtent tokios siūlomos! Tai “Piccolo Buco”: http://pizzeriapiccolobuco.it/ .

Picos ten TOKIOS GEROS!! Tešla neįtikėtino tobulumo – per vidurį plonytis sluoksnis, ant kurio vos laikosi šviežių pomidorų padažas ir krūva sūrio bei kitų ingredientų, o šonuose – nerealiai kvapnus, minkštas, tirpsnatis burnoje ir su charakteringais mažiukais juodais taškeliais (nuo kepimo) mielinis “žiedas”. Nuo jos neįmanoma atsiplėšti! 🙂

Antras dalykas, kurį būtinai turėjome paragauti – itališka PASTA. Vėlgi rėmėmės interneto vartotojų rekomendacijomis ir pasirinkome “Mama’ Ristorante Bistrot” – http://www.mamaristobistrot.it/

Pradėjome nuo klasikos – Cacio i pepe. Sakoma, kad į šį patiekalą įeina vos trys papildomi indredientai: sūris, alyvuogių aliejus ir pipirai. Todėl pagaminti super skaniai yra pakankamai sudėtinga (suprask, nėra kur paslėpti kliurkų). Turiu pripažinti, kad visi mūsų lūkesčiai šioje vietoje buvo viršyti su kaupu! Papildomai užsisakėme bruschett’ų assorti, be abejonės balto vyno, ir pasistirpinimas prieš pusdienį Vatikane pavyko nerealus 😉

Buvo dar viena kavinė-baras, kurios pavadinimo niekaip neatgaminu, bet joje valgėme labai skanių baklažanų ir artišokų, tobulai paruoštą, šviežią, purų tiramisu ir mėgavomės ypatingai skaniai paruoštais Aperol Spritz kokteiliais! Beje, pastarieji patraukė mūsų akį vos atvykus į Romą – iš pradžių buvo smalsų “kokį gi čia oranžinį gėrimą visi taip masiškai geria???”, paskui paragavome ir suprantome, kai jis irgi lydės mūsų prisiminimus apie šias atostogas dar labai ilgai 🙂

Na, ir galiausiai ledai – jų neįmanoma nevalgyti bent kartą per dieną! Mano atveju buvo ir 2-3 kartai, nes jų yra VISUR ir juos valgos net labai garbaus amžiaus italai, vaikštantys su lazdele. Tas, kuris man labiausiai įsiminė, valgė ryškiai rožinius gelato 🙂

Dažnai sakoma, kad labiausiai išgirtos vietos ne visuomet pasiteisina. Visgi Romoje yra legendinė ledaine “Giolitti”, kurios istorija siekia net XIX amžių! Žinokite, ledai yra ledai, bet jei norite tikrų, tobulos konsistencijos, ryškaus skonio itališkų gelato – tai būtinai ten! Dalinuosi jų tinklalapiu 😉 http://www.giolitti.it/ maža to, kad sunku žodžiais nupasakoti jų skonio tobulumą, jus aptarnaus visas pulkas +40 vyrukų! Kaip man patinka, kad toje šalyje padavėjo darbas yra taip gerbiamas ir žmonės (ypač vyrai) renkasi jį kaip viso gyvenimo PROFESIJĄ!

Čia, beje, Gabijos susuktas filmukas apie “mūsų Romą”. Joje pamatysite ir dalį apie visus tuos tobulus gardumus 😉

ROMA | GABI X LIU | BALANDIS, 2017 from Gabija Pho on Vimeo.

Kelionę baigėme gastro turguje, įrengtame Termini stotyje. Aikčiojome dėl jo su Gabija dar labai ilgai ir jau rugsėjį pirmasis toks, labai panašus, atvėrė duris Vilniuje – tai Uptown Bazzar, Kauno gatvėje. Toks turgus – tai atskira patirtis. Kažkas tame yra super faino ir įtraukiančio. Nors kainos Termini atveju šiek tiek užkeltos, tikrai labai rekomenduoju apsilankyti ir ten 😉

Taigi, nors atrodo, kad kelionėje vien valgėme, tai aišku netiesa 🙂 apėjome labai daug. Kvapą gniaužė taip, kad kartais norėjosi vaikščioti tyloje. Gerai, kad mano kompanionė yra tas žmogus, su kuriuo ir pliurpti valandų valandas smagu, ir patylėti jauku.

Be visų lankytinų vietų prisidarėme ir gražių nuotraukų (drąsiai taip sakau, nes nuotraukos tai Gabijos :)) ):

Gabi, ačiū tau už draugystę, empatiją ir pasaulio skanavimą visomis prasmėmis!!

Roma, mano meile, iki kitų saulėtų, skanių ir nuostabių!!! <3

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: