Lenkija – pigiai ir prastai. Ar tikrai??

Kelionės visuomet mus praturtina ir netgi nesvarbu, ar jos yra tolimos ar artimos, ilgos ar trumpos. Tikėtina kažkas iš psichologų galėtų paaiškinti šį reiškinį, kaip smegenų reakciją į aplinkos pakeitimą, konteksto pokyčius ir kitus momentus, bet žinau vieną – keliavimas yra ta privilegija, kurią mes, XXI amžiaus žmonės turime ir dauguma mūsų su dideliu džiaugsmu naudojasi. Galbūt klystu, bet man atrodo, kad pasaulis dar niekada nebuvo toks atviras pažinčiai, toks pasiekiamas ir viliojantis vos per vieną-dvi paras pasiekti net labiausiai nutolusius kampelius. Smagu ir tai, jog pastaruoju metu vis daugiau kalbame apie savo šalies žavesį, keliaujame po ją ir po mažiau atokius kraštus. Ta proga pakalbėkime ir apie mūsų kaimyninę Lenkiją 😉

Spėju, kad retas mano tinklaraščio skaitytojas žino, jog lenkų kalba yra mano gimtoji – mano tėtis čionikštis lenkas, esu baigusi lenkų mokyklą ir tt. Neseniai turėjau garbės susipažinti su Lenkijos instituto direktoriumi Marcin Lapczynski bei jo nuostabia, labai entuziastingai dirbančia komanda. Jie man pasiūlė prisijungti prie vieno kultūrinio projekto, kas be abejonės labai mane pradžiugino! Po mokyklos baigimo itin retai kalbu lenkiškai, todėl toks įvykių posūkis man įgavo dar daugiau prasmės. Visgi reikia pripažinti, kad paauglystėje dažnai lankyta Lenkija su visa jos kultūra dabar atrodė šiek tiek primiršta. Jaučiau, kad lygiai taip pat, kaip Lietuva ji turėjo sparčiais žingsniais eiti į priekį, keistis ir tobulėti. Tik štai mūsų pasąmonėse dažniausiai vyrauja palyginimai, kad ten viskas prasčiau. Kad jei prekė ar paslauga lenkiška – reiškia būtinai pigesnė ir prastesnė. Ar tikrai taip yra? O gal eilinį kartą vadovaujamės stereotipais, kuriuos pats metas laužyti?

Taigi, jau kelerius metus iš eilės zyziau vyrui, kaip norėčiau dar kada nors grįžti į Krokuvą, esančią Lenkijos pietuose. Kai buvau paauglė, keliskart ten važiavome su mainų programa ir nors buvau visai jaunutė, šis miestas jau tada man be galo patiko. Dėl to kartu su nostalgija tiems laikams, šis miestas išliko mano širdyje, kaip labai graži, jauki ir man brangi vieta. Tuo tarpu šiemet, kai praktiškai paskutinę akimirką sugalvojome kažkur išvažiuoti ir pasirinkome šią kaimyninę šalį, kaip tolimiausią tašką pasirinkome būtent Krokuvą, kurią nuo Vilniaus skiria apie 800km. Mums reikėjo maršruto, pagal kurį ne vien vairuotume, bet ir spėtume pasimėgauti. Daug galvoti neteko – sutarėme, jog vienai nakčiai stosime Varšuvoje, tuomet dviems – Krokuvoje ir grįždami namo – dar vienai nakčiai Varšuvoje. Bet ką gi veiksime jose?

Pirmiausia, nutariau paprašyti savo sekėjų Instagram’e rekomendacijų. Labai apsidžiagiau per vieną naktį gavusi tiek žinučių ir su džiaugsmu pasidalinau rekomendacijomis su visais bei išsaugojau highlight’uose savo profilyje: https://www.instagram.com/liucina.rimgaile/

Varšuvoje man rekomendavo apkankyti Palac Kultury i Nauki, Muzeum Powstania Warszawskiego, Park Lazienki (ir jame esantį Amfiteatrą), Centrum Nauki Kopernik. Tuo tarpu pavalgyti: Der Elephant, Hala Koszyki ir Bulke przez bibulke.

Krokuvoje anot jūsų verčiausia nueiti į: Wawel, Sukiennice, Rynek Glowny, Katedra prie Wawelio, Mocak, žydų kvartalas su sinagoga ir savo išskirtine atmosfera. Dėmesio vertų vietų pavalgyti sąrašas atrodė taip: Hamsa, Massolit, Cheder (žydų kvartale), Ed Red Steak, Karma, Textura, Charlotte, Forum, BAL, Orzo, Bianca Ristorante ir buvusiame tabako fabrike esantys Miedzymiastowa, Veganic, Cafe Lisbao (ten vienoje vietoje labai daug hipsteriškų kavinių ir bendrai ši vieta vadinama “Dolnych Mlynow”).

Iš pradžių mums aišku reikėjo pasirinkti viešbučius. Žinojome tikrai, kad vienai nakčiai norime apsistoti Lietuvoje stipriai išreklamuotame InterContinental Warsaw, o kitų viešbučių tiesiog ieškojau per www.booking.com. Ar tai pasiteisino? Dar ir kaip! Pirmiausia, mano nuomone, labai svarbu atsižvelgti į lokaciją ir savo planus. Žinojome, kad mums svarbu saugiai palikti automobilį, nes daug vaikščiosime ir liksime pačiame mieste. Dėl to mūsų viešbučiai buvo pačiame Varšuvos centre, su vaizdu į Palac Kultury i Nauki, o Krokuvoje – apie 700m nuo pagrindinės Senamiesčio aikštės. Viskas buvo patogiai pasiekiama pėsčiomis, bet kas svarbiausia – galėjome pajausti šių miestų pulsą, daugiau laiko praleisti tarp žmonių, kurie ten ne tik lankosi, bet ir gyvena.

Krakow Sukiennice

Tai štai, čia turbūt yra vienas esminių dalykų, kuriuos supratome apie save – mėgstame pajausti miestą, į kurį atvykome ir jei turime limituotą laiką, nesivaikome visų įmanomų muziejų ar lankytinų vietų. Jei kažkas išties sudomina, užeiname ir tiek, bet daugiau koncentruojamės į bendrąsias erdves, architektūrą, gastronomiją ir žmones. Dėl to pirmiausia visuomet keliaujame link Senamiesčio, dažniausiai būdami alkalni po kelionės, pirmą kartą neskaniai pavalgome atsitiktinai pasirinktoje kavinėje, įkurtoje vienoje pagrindinių aikščių (juokas, juokais, bet taip buvo jau kokius 5 kartus! Nė karto dar nebuvo, kad pirmi pietūs ar vakarienė naujame mieste būtų skanūs. Ištisai prisėdam su vaizdu į kokį svarbų paminklą/vietą ir praktiškai visada pavalgome labai pusėtinai.. na, ką padarysi, būna ir tokių tradicijų :)) ).

Jei atvirai, Varšuvos Senamiestis nėra kuo nors labai įdomus. Dažniausiai mane užburia būtent ši miesto dalis, tačiau čia Antrojo pasaulinio karo metu 80 proc. pastatų ir paminklų buvo sugriauta nacių ir didžiuliai atstatymo darbai prasidėjo tik 1945 metais. Lenkai atliko milžinišką darbą atkurdami tai, kas buvo sunaikinta, todėl Varšuvos Senamiestį UNESCO įtraukė ir Pasaulio paveldo sąrašą. Visgi sugriautas ir atstatytas miestas turbūt visuomet kelia mažiau emocijų negu autentiškas. Tą patį jausmą pajutau Portugalijoje, kur Porto pamilsta kiekvienas vos išlipęs iš lėktuvo, o Lisabonai reikia skirti daugiau laiko, kad pamiltum negrįžtamai. Pastaroji 1755 buvo sunaikinta itin stipraus žemės drebėjimo ir po to sekusio didžiulio gaisro bei cunamio.

Visai kas kita yra Varšuvos Naujamiestis, aplink Palac Kultury i Nauki. Ypatingai rajonėlis pavadinimu Nowy Swiat, šalia kurio apsistojome antrą kartą atvykę į šį miestą. Tai ta dalis, kuri yra super šiuolaikiška, jaunatviška, įdomi. Joje be galo daug išskirtinių kavinių, parduotuvių, smagaus šurmulio, būdingo moderniam didmiesčiui. Čia gausybė gražių desertinių, iš kurių išskirčiau “Odette” ir “Croque Madame”, taip pat yra tradicinių, dar šiltų parduodamų lenkiškų spurgų kepyklėlė “Cukiernia Pawlowicz”. Pastarojoje pirkau tėčiui jo mėgstamų spurgų ir vežiau į Vilnių 🙂

Pusryčiai City SAM

Pusryčiai City SAM

Nors rekomendacijų gauti visuomet labai smagu, natūralu, kad vietoje kartais tenka elgtis pagal situaciją. Kartais rekomenduojama vieta labai nutolusi nuo pasirinkto viešbučio, o kartais nedirba, kai tu nori pavalgyti. Dėl to išbandėme kiek kitas vietas, kurios man labai patiko! Vieną rytą nuėjau į “City SAM”, kuris yra vos 4min pėsčiomis nuo “InterContinental Warsaw” (tik turėkite omeny, kad kai užsisakote “jajka” su avokadu ir kitais mums įprastais priedais prie scrambled eggs, gausite kiaušinienę, o ne omletą primenančius kiaušinius 🙂 ). Ten gausus pasirinkimas sveikų ir ganėtinai instagraminių pusryčių variantų, taip pat maisto, paruošto išsinešti. Tai rojus ir tiems, kas propaguoja augalinę mitybą. Taip pat labai skaniai pavalgėme kavinėje “Cava”, kurios lauko dalyje yra net kabantys krėslai, o meniu šiuolaikiškas, spalvingas, įdomus. Ten pirmą kartą valgiau karštą bowls’ą, kuris buvo neįtikėtinai gardus! Tadui patiko jo pasirinkti makaronai. Beje, aplink  buvo daug teminių kavinių ir barų, pvz. šalia esančiame ruošiami egzotiniai kokteiliai, kurie puošiami įvairiais vaisiais ir gėlėmis. Atrodo kaip meno kūriniai! Ši vieta vadinasi “Coctail Bar Max & Dom Whisky”.

Kalbant apie Krokuvą – joje praleidome daugiau laiko, todėl išvaikščiojome skersai ir išilgai! Be abejonės, pagrindinė aikštė dar vadinama “Rynek Glowny” yra nepaprastai graži ir traukianti pasilikti ilgiau. Ne kartą esu girdėjusi, kad žmonėms Krokuva ir Vilnius – labai panašūs miestai. Nors pirmoji yra gerokai didesnė, ji kaip ir Vilnius labai švari, tvarkinga ir jauki. Čia kaip ir Vilniuje atrodo, kad neįmanoma pasiklysti, kad bažnyčių irgi arti šimto, kad ir kur benueitum, rasi smagią vietą atsipūsti. Kad atvykus į Krokuvą verta aplankyti druskos kasyklą “Wieliczka” ir koncentracijos stovyklą “Auschwitz-Birkenau”, abejonių nekyla! Šį kartą to nepadarėme, tačiau turėdami daugiau laiko ir nusipirkę bilietus iš anksto, būtinai nueikite! Mano įspūdžiai gyvi dar nuo paauglystės..

Mes savo ruožtu nepraleidome galimybės nueiti iki žydų kvartalo, kur užsukome į Miesto inžinerijos muziejų (https://www.mim.krakow.pl/) bei kelias nuostabaus grožio šventyklas. Labai norėjau papietauti vienoje kavinių, tiekiančių pagal žydų tradicijas ruoštą maistą, bet Tadas mėgsta labiau mūsų tradicinę virtuvę, todėl pasilikau šį reikalą kelionei su draugėmis. Visgi buvome keliose ir atmosfera jose išties įtraukianti!

Krokuvoje gera tiesiog vaikščioti. Net jei nepavyktų įeiti į vidų, įdomu užeiti į Wawelio kiemą ir katedrą, pasigrožėti pagrindine bažnyčia “Kosciol Mariacki” bei nuolat miesto lankytojus vežiojančiomis baltomis karietomis su nuostabaus grožio žirgais.

Pirmą dieną visai skaniai pavalgėme fast food’o “Hard Rock” kavinėje, bet šiaip labai rekomenduočiau suvalgyti itin gardaus obuolių pyrago vienoje žinomiausių šokolado gėryklų “Wedel”, užsukti į nuostabų “La Campana” kiemelį (būtina išankstinė rezervacija) ir bent pasižiūrėti į beprotiško dydžio desertus, kurių aš pati užsisakyti nedrįsau… pvz. kavinėje “Cafe Mini”. Pasakysiu atvirai, kad man patinka ir paprastos jų kepyklėlės, kurių vitrinos tiesiog lūžta nuo mielinių gaminių – bandelių, duonos ir pyragų, taip pat kreminių pyragaičių ir desertų. Šiaip bandeles valgau retai, bet čia pusryčių eidavau į “Lajkonik”, kurių visoje Lenkijoje labai daug. Jie taip pat turi graikiško jogurto su šviežiomis avietėmis arba braškėmis ir granola. Prie to būtinai didelis puodelis kavos ir koks nuodėmingas mielinis gardėsis 🙂

Jei mėgstate šokoladą būtinai užsukite į “Wedel” arba “Karmello”. Visko išragauti nespėjau, bet tiek Varšuvoje, tiek Krokuvoje liko turbūt vos kelios desertinės/kepyklėlės, į kurias neužėjau 🙂 be to, Krokuvoje yra nedidelė parduotuvytė, kurioje gaminami saldainiai ir kas valandą rengiami pasirodymai. Galima pažiūrėti gamybos procesą bei įsigyti įvairiaspalvių saldainių.

Saldainių gamyklėlė

Galbūt ir nespėjome visur nueiti, visko pamatyti, bet tokio tikslo ir neturėjome. Norėjome pasimėgauti turimomis dienomis ir spontaniškai, noro/nenoro vedami rinktis kur eiti ir kur ne. Taip abu pirmą kartą užėjome į vaškinių figūrų muziejų. Ar jis buvo vertas 30 zl/asm.? Nesu tikra, bet vistiek buvo įdomu!

Taip pat vieną vakarą nuėjome į buvusį tabako fabriką. Pasirodo nuo jo XIX a. pabaigoje prasidėjo tabako istorija Lenkijoje, o šiuo metu ten įsikūrė daugybė įvairiausių kavinių, kinas po dangumi ir t.t. Labai šarminga, smagi vieta, kurioje renkasi ypatingai daug jaunimo, šnekučiuojasi, geria alų ir skaniai valgo, Mes irgi suvalgėme gardžių tailandietiškų patiekalų kavinėje TAO.

Tabako fabrikas XX a. pradžioje

Tabako fabrikas šiandien

Tabako fabrikas šiandien

Paskutinį vakarą, būdami jau Varšuvoje ir gerdami puikius kokteilius mūsų viešbučio terasoje, išsikalbėjome apie tai, kokių įspūdžių prisigaudėme. Abu priėjome išvados, kad jausmas toks pat, kaip Lietuvoje, tik tiek kad mastai didesni ir visi kalba lenkiškai 🙂 visgi neveltui mūsų tautos tokios giminingos ir netgi yra istorijos laikotarpis, kai turėjome vieną bendrą valstybę.

Grįžtant prie klausimo apie tai, kaip gi viskas ten atrodo ir kainuoja, žinau tikrai, kad kaip visuomet be reikalo laikomės nepagrįstų stereotipų. Įprasta manyti ir sakyti,  jog Lenkijoje viskas pigiau, kad ten važiuojama “užsipirkti” ir kad lenkiškas = žemesnio kokybės lygio. Tik manau, kad vystant šį klausimą, turėtume susimąstyti ar visuomet lyginame sulyginamus dalykus? Kodėl dažniausiai lyginame Vilniaus ar kito Lietuvos didmiesčio kainas bei kavinių maistą su pasienyje esančiomis “Biedronkomis” ir pakelės užeigomis? Jei daugiau mūsų nuvyktų į kaimynų sostinę bei kultūros sostinę Krokuvą, įsitikintų, kad kainos yra labai panašios, kad įdomių vietų yra tiek, kiek net per savaitę nespėji apeiti, kad jų gastronomijos lygmuo tiek pat pažengęs kiek mūsų! Tiesiog pradėkime vertinti viską blaiviai ir teisingai. Jei norime pigesnio klozeto, kažkodėl žvalgomės lenkiško. Bet jei galėtume ir norėtume išleisti jam didesnę sumą pinigų, lenkai taip pat turėtų ką pasiūlyti. Tik tada kažkodėl žvalgomės vokiškų ar dar kokių nors. Lenkų tauta yra darbšti ir sugeba pasiūlyti mažesnes kainas, pakankamai dideles porcijas, geras prekes bei paslaugas. Kaip? Tikėtina dėl to, kad jų rinka yra daugiau negu 10 kartų didesnė, bet tai nereiškia, kad jų produkcija yra prastesnė.

Mylėkime, vertinkime ir gerbkime vieni kitus! Kažkada buvome vieninga tauta, paskui buvo etapas, kai mūsų prezidentai palaikė itin draugiškus santykius, o dabartinis mūsų prezidentas pirmuoju vizitu taip pat pasirinko Lenkiją ir jos prezidentą Andrzej Duda. Stiprybė vienybėje, o ne savęs aukštinime. Kuo atviresnės mūsų širdys, tuo platesnė pasaulėžiūra ir pažangesni protai!

Grįžome iš kelionės… nepasakyčiau, kad fiziškai pailsėję, bet laiką praleidome išties įdomiai ir smagiai! Linkiu visiems kuo daugiau tokių, kad ir labai trumpų, o aš nekantriai laukiu artimiausios kelionės į Italiją ir kitos galimybės bei progos grįžti į kaimyninę Lenkiją. Kas ten žino, gal užgims ne vienas gražus projektas, susijęs su ja 🙂

Ačiū, kad skaitote ir tikiuos, kad šis tekstas nepasirodė per ilgas 🙂 visuomet laukiu Jūsų nuomonių ir klausimų komentaruose arba el.pašto adresu liucina.rimgaile@gmail.com.

Su meile,

Jūsų Liu :*

 

P.S. Taip pat dalinuos keliais faktais ir naudinga informacija, skaičiais:

Mūsų pirmasis viešbutis Varšvuvoje: http://warszawa.intercontinental.com/en/ – puikus, penkių žvaigždučių viešbutis su įspūdingu vaizdu į Varšuvą (gyvenome 34 aukšte, todėl nebekilome į viršutinį aukštą Kultūros rūmuose) bei nuostabiuoju baseinu 43 ukšte! Mūsų kambarys su king size lova irgi buvo puikus, tačiau nepasakyčiau, kad dar kažkas labai patiko.. Personalas dalykiškas ir tikslus, kaip ir visas viešbutis. Šiaip rinkčiausi tik dėl baseino 🙂

Mūsų aparthotel Krokuvoje: http://zulian-aparthotel.krakowhotels.net/en/ – tvarkingas beveik viešbutukas su labai gražiu vidiniu kiemeliu. Jame pusryčiaujama, bet tik užsisakius iš anksto. Mes to nepadarėme, todėl ten ėjome tik vakare, pasisupti ant supinių 🙂 kambarys švarus, gražiai įrengtas, su ventiliatoriumi vietoje kondicionieriaus. Viskas tikrai gerai, bet didelių emocijų nesukėlė.

Mūsų antrasis viešbutis Varšuvoje: https://purohotel.pl/en/warszawa – man asmeniškai, vienas nuostabiausių viešbučių, kokiame esu buvusi! Nepaprastai gražiai, stilingai įrengtas, išmanus, nes kambaryje viskas valdoma planšete, o jau patalai.. grynai, tarsi debesyse miegotum! Tai buvo vienintelė vieta, kur užsisakiau pusryčius, nes buvo smalsu ar ir jie bus tokie geri, kaip visa visuma. O, taip… tokio pasirinkimo, šviežumo ir kokybės dar nesu mačiusi! Vien blynelių purumą prisimenu iki šiol 🙂 jau nekalbant apie 2 rūšių smoothie, chia pudingą, gardžias užtepėles, šviežias daržoves, vaisius, kepinius ir be abejonės omletus, dešreles ir tt. Tokie kainuoja 15eur ir yra tikrai to verti. Tiesa, šiame viešbutyje galima bet kada išgerti kokybiškos kavos – tereikia turėti su savimi kambario kortelę, kuria priliečiamas kavos aparatas ir puodelis prisipildo pasirinktos kavos. Lokacija, kaip jau minėjau, irgi nereali, ypač jaunimui. Jau nekalbant apie barą ir terasą 7 aukšte, kur daro puikius kokteilius ir galima ilgai, smagiai vakaroti. Iš tokio ilgo aprašymo galima pagalvoti, kad viešbutis priklauso man arba kad aš jį įsimylėjau, bet taip ir yra :))

PURO baras 7 aukšte

Parkavimas Varšuvoje – viešbučiai turi labai ribotą vietų skaičių turimose stovėjimo aikštelėse arba išvis jų neturi. Visgi miestas didelis ir tikrai įmanoma rasti vietą miesto aikštelėse. Abu kartus prisiparkavome prie pat įėjimo į viešbutį ir sumokėjome ~3 zl/val., o tai yra gerokai pigiau negu Vilniuje. Daugumos viešbučių siūloma kaina – nuo 60 iki 100 zl/para.

Parkavimas Krokuvoje – situacija labai panaši kaip Varšuvoje, tik miesto parkingas šiek tiek brangesnis. Mūsų viešbutis galėjo pasiūlyti mums stovėjimą už 40 zl/para.

Įėjimas į muziejus – Krokuvoje buvome sezono įkarštyje, todėl visus bilietus geriausia pirkti internetu bent prieš 3 dienas. Lenkai turi įdomią sistemą – nustato parduodamų bilietų dienos limitą ir net jei stovi eilė, daugiau jų neparduoda. Daug kur taip pat negalima lankyti savarankiškai, be gido. Taigi, jei mėgstate lankyti muziejus ir panašias vietas, būtinai pasidomėkite iš anksto. Galvojau, kad kažkaip vistiek prasisuksime, juk esam tik 2, bet ne.. Rekomenduoju ir jums taip negalvoti 🙂

2 thoughts on “Lenkija – pigiai ir prastai. Ar tikrai??

  • Reply Aurika August 4, 2019 at 2:35 pm

    Puikus straipsnelis ir labai informatyvus. Jau žinau kur bus mano kita kelionė 😊. Ačiū, kad rašote, įkvėpiate ir skleidžiate nenusakomą pozityvus ąžuolo. O Jūsų pora yra kaip nuostabiausias kraštovaizdis-galėtum žiūrėti ir žiūrėti ir žiūrėti. Sėkmės ☺️💓

  • Reply Aurika August 4, 2019 at 2:36 pm

    Pozityvumą😁😂

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: