Įsimintiniausias gimtadienis ir mano žvilgsnis į Paryžių ;)

O Tu mėgsti švęsti savo gimtadienį? Prisimąstai kažko įdomaus ar kaip tik nori, kad jis kuo greičiau ir nepastebimai pralėktų? Tikiu, kad atsakymas bus susijęs ir su metų skaičiumi, kuris sukanka, bet šįkart labiau apie požiūrį, ne brandą ar problemas 😉

Štai mano gimtadienis yra vasario 20 d. Nors VISADA būna šalta, už lango tikrų tikriausia žiema, aš visuomet jį švenčiu! Beveik niekad nedarau nieko super mega išskirtinio, bet visad sukviečiu draugus ir šeimos narius, prisigalvoju visokių vaišių, kuriomis pati ir rūpinuosi, stengiuos jas gražiai pateikti ir t.t. Manau, dažna taip daro ir po savo šventės jaučiasi (nors ir maloniai) pavargusi! Tada reikia dar vienos – poilsio šventės, ar ne? :)) visgi laikausi griežtos nuomonės, kad kasdien stengiamės elgtis labai atsakingai, dirbti, siekti ir pasiekti, didžiąją gyvenimo dalį skiriame darbui ir net laisvalaikiui paliekam mažai laiko, todėl šventes švęsti BŪTINA! Kartą kukliau, kitą kartą – ypatingiau, tačiau gimtadieniai ir kitos progos atneša naujų, ryškesnių spalvų gyvenimui ir tai pernelyg nuostabu, kad būtų praleista arba pamiršta 😛

Šiemet Tadas pasiūlė visus pasiruošimo rūpesčius ir įprastą balių iškeisti į kelionę į Paryžių! Apsidžiaugiau nepaprastai!! Žinau, kad daugelis jau lankėsi Prancūzijos sostinėje, ir ne kartą, tačiau man dar nebuvo tekę. Kartu pakvietėm keliauti mano sesę Sabiną su vyru Aivaru ir tai buvo nuostabi mintis!

Daugybę informacijos apie Paryžių galima rasti internete. Daug žmonių dalinasi įžvalgomis ir atradimais savo socialiniuose tinkluose, tačiau šis miestas yra toks gražus ir ypatingas, kad tikiu, jog per daug įrašų negali būti 😉 dalinuosi savo beveik 5 dienų trukmės įspūdžiais, nes šis gimtadienis buvo nerealus! 🙂

Pirmas dalykas, kurį pamačiau meilės mieste buvo Eifelio bokštas. Daugybę metų galvojau, kad tai pasidarė žiauriai banalus objektas, visi prie jo fotografuojasi belen fotografuotis, o bet tačiau… žinokit, negalėjau atitraukti akių! Buvome vakare, bokštas buvo nuostabiai apšviestas ir atrodė, tarsi pastatytas ne iš sunkių metalinių konstrukcijų, o trapaus, delikataus krištolo <3 nuostabus, ne kitaip!!

Per savo gimtadienį labiausiai laukiau apsilankymo Moulin Rouge, tačiau aplinkybės susiklostė taip, kad pirmiausia nuvykome į Disneyland’ą. Vienas jų reklaminių plakatų skelbia “From sketch to reality” ir tai yra pagrindinė mintis,  kuri manė lydėjo viso apsilankymo metu. Tiesiog neįtikėtina, kokio dydžio šis pramogų parkas! Kokios dekoracijos, kokios jos milžiniškos ir tikroviškos! Žiūrėjome išsižioję ir vis galvojome, kiek dailininkų turėjo prie jų dirbti 🙂

 

Kas labai patiko? Atrakcijos, kalneliai, mandagus ir paslaugus personalas, gražūs, skoningi suvenyrai, visos dekoracijos ir pasakos patirtis širdyje.

Kas užkliuvo? 1/3 parko skirta pramogoms, beveik 2/3 – tai parduotuvės, kavinės ir kioskai, kuriuose lankytojai skatinami išleisti kuo daugiau pinigų. Kaip iš ten išeina nebankrutavusios šeimos su vaikais – aš iki šiol nuoširdžiai nesuprantu! :))

Dar dėl naudingos informacijos – už bilietus suaugusiems (vienam parkui, nes jų yra du), mokėjome po 80 eur. Traukinio bilietas iš Paryžiaus kainavo 7.6 eur/asm. (į vieną pusę).

Kitą kartą maistą geriau imčiau su savimi, t.y. kokių vaisių ir užkandžių. Arba nesėkmingai pasirinkome kavinę, arba iš tikrųjų maistas ten nekoks.

Moulin Rouge

Grįžę į viešbutį labai greitai persirengėme ir skuodėme į Moulin Rouge! Jei atvirai, užsakiuisi bilietus į šį legendinį kabaretą, labiau džiaugiausi, negu atspausdinusi lėktuvo bilietus į Paryžių :)) lūkesčiai buvo didžiuliai ir jie pasiteisino beveik iškart. Įėję pamatėme labai gražų, RAUDONĄ interjerą, pasitempusius ir pasipuošusius žmones (na, išskyrus japonus, kuriems pasirodė per brangu mokėti po 2eur už pūkinių striukių pakabinimą rūbinėje. Jie su sportiniais džemperiais taip ir sėdėjo visą vakarą.. tiesą sakant, nežinau, kodėl juos įleido, nes net ant bilietų nurodyta, kad sportinė apranga čia neleistina).

Pasirinkome bilietus su šampanu (skirtumas nuo paprasto buvo vos 10 eur, o vienam asmeniui už juos priklausė pusė butelio tikro šampano!) ir tai buvo puikus sprendimas. Palyginimui, užsisakant vietoje, taurė šampano kainuoja 12 eur, o butelis – 90 eur.

Programa, mūsų akimis, prasidėjo silpnokai, nes visgi esame išlepinti tobulų “Žuvėdros” šokių bei sinchrono, tačiau kuo toliau, tuo labiau gniaužė kvapą! Galvojau, kad bus “suchalturinta” ir viskas truks ne daugiau 45min, tačiau programa truko beveik 2 valandas!! Išėjome kupini įspūdžių ir kalbėjome apie viską dar ne vieną valandą 🙂

Likusias dvi dienas likome su Tadu vieni. Dar kartą apėjome didžiąją dalį Paryžiaus, o aš pagaliau apsilankiau žymiose desertinėse “Laduree”, “Angelina” ir “Pierre Herme”:

Laduree

Pierre Herme

Pierre Herme

Laduree ragavome žymiųjų macarons. Taip, jie skanūs, ir interjeras gražus, saldus, kaip paveiksliuke. Tačiau atmosfera kažkokia atstumianti.. tarsi vertė kuo greičiau pasiimti savo desertą ir išeiti neatsigręžiant..

Angelina – kaip tik labai jauki, graži vieta, kurioje netruko rudos spalvos, primenančios šokoladą. Joje nelikome, tačiau tikiu, kad man būtų patikę 🙂

Galiausiai – Pierre Herme Elizėjaus laukuose. Kai užėjau ten pirmą kartą, kažkaip visiškai nepatiko. Ši desertinė įkurta kartu su “L’occitane” ir kvepalų kvapas ženkliai dominavo šioje vietoje. Štai ką reiškia kvapų marketingas – išėjome iš ten labai greitai. Visgi po poros dienų nutariau, kad reikia suteikti antrą šansą bene gražiausiai atrodžiusiai desertinei ir bingo! Antrąkart buvo žymiai fainiau, jautėsi ne tik kvepalų, bet ir kavos kvapas, o desertai labiau traukė akį. Pasirinkome du ir abu buvo laaaaabai skanūs! Čia vienas jų:

Pierre Herme 2000 feuilles pyragaitis

Beje, šioje kelionėje Tadas nemažai fotografavo ne telefonu 🙂

Štai kokios gražios nuotraukos jam gavosi vieną lietingiausių mūsų apsilankymo dienų!

Beje, daug vaikštant, reikėjo ir pasistiprinti. Kas labai džiugina, kad kur bevalgytume, visur buvo labai skanu! Beje, porcijos čia ne miniatiūrinės. Vyrai irgi buvo happy :))

Dar labai rekomenduoju karštą šokoladą! Šį gėriau super mega fainoje kavinėje St Regis Cafe:

St Regis Cafe

O čia eilinėje kavinaitėje, bet vaizdas irgi fainas 🙂

Taigi, kelionės yra nuostabu, o gimtadieniai praleisti kelionėje – dar nuostabiau! Esu be galo, be krašto dėkinga Tadui už tokią dovaną ir linkiu visiems švęsti kiekvieną, net mažiausią progą!

Bučkis ir nepamirškite, kad La vie est belle! 🙂 :*

Eifelio bokštas

 

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: