Gyvenimas yra kelionė, ne lenktynės. Amalfio pakrantė, Italija.

Kiekvienas mūsų keliaudamas atranda vis daugiau širdžiai mielų vietų. Vienos atima žadą, kitos įkvepia, trečios rezonuoja su mūsų vidumi. Pastarasis apibūdinimas mano atveju labiausiai dera su Amalfio pakrante, esančia Italijoje, Salerno provincijoje. Šią savaitę buvau čia jau antrą kartą ir atrodo, kad net dvidešimt antras kartas turėtų būti ne mažiau įspūdingas, maloniai stebinantis. Tai išties ypatinga vieta, kurioje vyrauja balansas tarp vietinio ir turistinio gyvenimo, dabarties ir praeities, gamtos ir žmogaus sukurto grožio. Tai puiki vieta atrasti ir savo vidinį balansą. Bet apie viską nuo pradžių 😉

Į šią kelionę leidausi su dviem kompanionėm – Gabija ir Vilma. Abi pozityvios, smagios ir… abi fotografės 🙂 Su Gabija keliauju jau trečią kartą ir visuomet žinau, kad po išvykos su ja atsivešiu ne tik gražių prisiminimų, bet ir išskirtinių nuotraukų! Šįkart jos abi fotografavo, nes nutarė pasinaudoti proga ir turėti kūrybines atostogas, todėl labai džiaugiuos, jog galiu pasidalinti su jumis išties įspūdingu fotoreportažu! Beje, kiekviena jų turi savitą stilių, todėl tikiuos jums, kaip ir man bus įdomu stebėti, kaip skirtingai du žmonės mato tą patį 🙂

Villa Rufolo

Villa Rufolo

Savo kelionės krypčiai pasirinkome Ravello miestelį. Jis yra įkurtas 365m aukštyje virš jūros lygmens, todėl iš ten atsiveria kvapą gniaužiantys vaizdai. Tai ganėtinai senovinis miestelis, su akmenimis grįstais keliais, gražiai sutvarkyta aplinka ir nerealaus grožio vilomis! Viena jų – Villa Rufolo. Ją aplankėme pirmiausiai.

Šios vilos teritorija pakankamai kompaktiška, tačiau yra ne viena apžvalgos aištelė, nuostabūs sodai, pagrindinis pastatas su senoviniais Murano stiklo sietynais bei aukštas bokštas, į kurį taip pat galima užlipti. Bilieto kaina yra 7eur, didžioji grožio dalis yra gryname ore, tad labai rekomenduoju ten apsilankyti!

Kita vila, kurią aplankėme, yra Villa Cimbrone. Įėjimo kaina tokia pati, tačiau čia teritorija gerokai didesnė, sodų dar daugiau ir atrodo, jog visos žalumos apskritai gausiau. Įsivaizduoju, kaip tobula būtų čia pasidaryti vestuvinę fotosesiją! Tie dailūs takai, pergolos, krūmų labirintai ir pilaitė su šarmingomis langinėmis.. jau nekalbant apie vaizdą, kuris atsiveria pasiekus pagrindinio tako galą.. iš ten matosi Maiori, Minori ir kitos vietovės. Tikėtina mums labai pasisekė, nes nebuvo daug žmonių, todėl šioje viloje mane aplankė ypatinga ramybė. Visgi esu įsitikinusi, kad ir per high season čia apsilankyti yra tiesiog būtina!

Villa Cimbrone

Villa Cimbrone

Nors išvykome vos keturioms dienoms, spėjome dar aplankyti Amalfi ir Positano. Abu šiuos miestus labai paprasta pasiekti vietiniais autobusais. Bilietas iš Ravello į Amalfi kainuoja 1.3 eur, o iš Amalfi į Positano – 2 eur. Tiesioginio autobuso iš Ravello į Positano nėra, tačiau jie kursuoja išties dažnai, tad laiką galima pasiplanuoti ir be jokių rimtų nesklandumų aplankyti abu miestus per vieną dieną.

Vaizdas į Amalfi iš molo

Tiesa, kelias į šiuos miestelius jau yra apipintas legendomis ir neveltui! Jis yra be proto vingiuotas ir siauras, važiuojama pakraščiu, tad aš asmeniškai galiu sėdėdama žiūrėti tik į priekį, kad neužsupuotų! Kita vertus, tokius vaizdus pamatysi ne visur, o ir keleiviai įsitraukia – tarsi pagauna azartą stebėdami, ar vairuotojai prasilenks, kai tarp jų lieka vos kelių centimetrų atstumas! Dėl šios priežasties taip pat siūlyčiau geriau keliauti autobusais, o ne nuomotis automobilį.

Positano

Positano

Positano

Positano

Kad ir kokį būdą pasirinktumėte, tikiu, kad Positano spalviškumas, ant kalno išdėstytų namelių gausa ir siauros gatvelės su nesibaigiančiais laipteliais, būtinai jus sužavės! Tai toks prabangesnis miestelis, kuriame daug įvairių parduotuvių. Čia kainos aukštesnės nei kitur, tačiau šis miestas vienareikšmiškai turi savo šarmo!

Beje, Amalfyje buvau antrą kartą ir ten visada labai daug turistų. Nepasakyčiau, kad tai vargina, tiesiog nemanau, kad tai geriausias miestas apsistoti ir apsigyventi atostogų laikotarpiu. Ten esančios kavinaitės, siauros gatvės, kurių dauguma veda aukštyn, bei nuostabioji Amalfio katedra yra tai, kas tikrai įsimins! Į katedros vidų ėjau pirmą kartą, bet tai padaryti išties verta. Ten yra ir kiemelis su palmėm, ir muziejus, ir pagrindinė bažnyčios erdvė. Įėjimo kaina yra vos 3 eur, o pamatyti galima nemažai.

Amalfio Katedra

Amalfio Katedra

Grįžtant prie Ravello, labai noriu pasidalinti tuo, kur apsigyvenome ir kaip gyvenome! Gabija rado per Airbnb “Residence Le Villette”, kurio kaina palyginus su viešbučiais buvo gerokai mažesnė (rezervavomės prieš daugiau negu mėnesį iki kelionės). Mūsų butukas buvo su virtuve, kambariu ir vonios kambariu – viskas labai paprasta, tačiau švaru ir jauku. Didžiausias privalumas buvo tas, kad ten yra autonominis šildymas ir vanduo čiaupe įšyla per kelias sekundes. Kas yra buvęs Italijoje, žino, kad tai retenybė! Be to, turėjome šoninį įėjimą ir dėl to pro langus galėjome nuolat matyti štai tokius nuostabius vaizdus!

Tai tikrai nėra tinkamas variantas tiems, kas mėgsta tobulus, instagraminius viešbučius su pilnu aptarnavimu, tačiau mums patiko kartu gamintis pusryčius, turėti ten tarsi savo namus ir pasikviesti svečių, su kuriais šokom ir dainavom iki 3 val. ryto :)) be to, šeimymininkas Diego yra vienas rūpestingiausių mano sutiktų žmonių! Beje, jis mums pasiūlė transferį iš ir į Neapolio oro uostą, kas kiekvienai kainavo po 60 eur (pirmyn ir atgal). Nuoširdžiai rekomenduoju pasinaudoti tokia paslauga, nes laiko prasme susitaupo mažiausiai 2 valandos, nereikia stresuoti dėl ekstremalaus vairavimo serpantinais, o servisas tiesiog nerealus.

Transferį siūlau dar ir dėl to, kad net neįsivaizduojate, kokių įdomių dalykų apie šio ir kitų regionų gastronomiją galima sužinoti iš kostiumuoto, inteligentiško vairuotojo 🙂 Ar žinojote, kad Amalfio pakrantės klimatui ir biosferai labai didelę įtaką turi visai šalia pupsantis Vezuvijus? Kad visur matomi kalnai vadinami pieno kalnais ir ten ganosi gardžiausią, švelniausią pieną duodančios avys bei karvės? Kad ant vieno kalno, tik skirtinguose aukščiuose gali augti net keturios rūšys pomidorų? Kad pirmoji pica buvo pizza fritta, kepta aliejuje ir ji visai nebuvo apvali? Kad mozzarellos sūrio pavadinimas kyla nuo jos gaminimo būdo – mozzarre, kas reiškia nupjauti, atskirti? O tikras pesto ginkdie negaminamas trinant blenderyje, bet grūdant, nes būtent šis veiksmas itališkai ir yra pestare? Ir tai tik maža dalelė to, ką gali sužinoti per valandą važiavimo iš Ravello į Neapolį!

Bendravimas su vietiniais gyventojais yra vienas smagiausių dalykų, kokį gali patirti būdamas Italijoje. Jie su tokia meile pasakoja apie savo kultūrą.. Taip nuoširdžiai pripažįsta, kad jų šalyje maistas yra antra religija, o šefo profesija yra maždaug tiek pat svarbi, kiek kunigo ar karaliaus titulas 🙂

Čia laikas eina visai kitaip. Čia neskubi, bet viską spėji. Čia užsimerki, įkvepi, atsimerki ir matai kaskart žadą atimančius vaizdus. O dar ant kiekvieno kampo augantys citrinmedžiai su ypatingai skaniomis citrinomis! Labai linkiu kiekvienam rasti savo sielos kampelį, kokį aš atradau Amalfio pakranetėje. Tokioje vietoje net trumpiausias pabėgimas atneša be galo daug pilnatvės, naujų minčių, įkvėpimo ir vidinės pusiausvyros, už kurią taip aršiai visada kovojame grįžę į darbus 🙂

Su meile,

jūsų Liu

P.S. Visos čia esančios nuotraukos – Gabijos Monikos Vainiutės ir Vilmos Deveikytės.

Visos, kurios prastesnės kokybės – iš mano telefono :))

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: