Ar svajonės pildosi?

Pastaruoju metu ne kartą dalyvavau įvairiose fotosesijose ir filmavimose. Paskutinis jų buvo skirtas Lryto televizijai, kurioje viešinama informacija apie paramą nepasiturinčioms šeimoms maisto produktais. Iššūkis buvo nemažas, nes juk savo darbe nuolat galvoju apie kuo įdomiausius skonių derinius, pateikimo formas ir gaminimo būdus. Tuo tarpu čia turėjau sugalvoti kažką iš kuo paprastesnių produktų, kuriuos minėtosios šeimos gaus gruodžio mėnesį.

Kaip man sekėsi pamatysite filmuotoje medžiagoje, bet į ką atkreipiau dėmesį? O gi į užrašą man už nugaros 🙂

Kartais manęs paklausia, apie ką svajodavau būdama maža. Ar įsivaizdavau save dirbančią su saldumynais, turinčią desertinę ir karts nuo karto pasirodančią žiniasklaidos priemonėse? Jei atvirai, niekada nesvajojau. Visuomet tai vadinau norais, kuriems išsikeldavau tikslus ir siekiau, kiek įmanydama, dedama visas turimas jėgas, kad pavyktų. Nors ir apie desertinę niekad nesvajojau, kai aplinkybėms susiklosčius pradėjau dirbti, mokytis, kurti… sustoti buvo sunku 🙂 taip vienas noras papildydavo kitą, ambicijos ir siekiai tik didėjo. Proporcingai, manau, didėjo ir sutinkamų bei prie manęs prisijungusių žmonių ratas, kurių dėka žymiai daugiau sumanymų gavo šansą pereiti į “įgyvendintų” kategoriją.

Ar tai svajonių išsipildymas? Nors niekad neįvairdindavau sau to pasąmonėje, manau, kad tikrai taip. Juk galimybė save išreikšti, parodyti ką sugebi  ir tobulėti, yra aukščiausios kategorijos poreikių išsipildymas net pagal vadovėlius! (prisiminiau, ką mokiausi apie Maslow poreikių piramidę). Ar pasirodymas TV arba žurnale – irgi svajonės išsipildymas? Galbūt. Tik kaip ir kiti dalykai – ne kiekvienam.

Tik šiemet pradėjau suvokti, kiek daug per dieną nuveikiu. Tik šiemet apsižiūrėjau aplinkui ir suvokiau, kiek visko sukurta, padaryta. Tik šiemet atliktiems darbams pradėjau skirti daugiau negu kelias savo laiko sekundes, Atsigręžti, pasianalizuoti, įsivertinti. Tą patį darau šiandien – žiūriu trumpą siužetą, skirtą papasakoti, kokius maisto produktus gruodį gaus nepasiturinčios šeimos ir pristatau, ką labai labai labai paprasto, bet skanaus galima iš jų pagaminti. Tuo pačiu turiu galimybę pasižiūrėti į save iš šono, pagalvoti, ar negalėtų tai būti nauja “svajonė”? 🙂

“Darbas prieš kamerą reikalauja charizmos, drąsos ir iškalbos.” Taip visuomet maniau žiūrėdama į laidų vedėjus. Dabar žinau, kad labai padeda ir suvokimas apie tai, ką pasakoji. Tuomet ir pačiam lengviau, ir kitiems manau viskas labiau suprantama. Ko dar reikia? Ar to išmokstama? Ar tai gali būti siekiamybė? Pasidalinkit, labai įdomu 😉 mano el. pašto adresas: liucina.rimgaile@gmail.com ir yra galimybė komentuoti po įrašu.

Ką gi, po gan ilgo įrašo, dalinuosi nuoroda. Nežinau, ar gaminsite, bet jei pasidalintumėte savo pamąstymais ir vertinimais, kaip visuomet apsidžiaugčiau!

Su šypsena,

Jūsų Liu

Nuorodą į trumpą siužetą rasite čia:

http://tv.lrytas.lt/zinios/receptai/2017/11/21/news/parode-kaip-is-paprastu-maisto-produktu-pasigaminti-unikalu-patiekala-3592747/

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *

%d bloggers like this: