• Sausio Vitaminas C akims ir sielai arba mano pirma pažintis su “Dolce vita”

    Kai vakar atrodė, jog netrukus visas sniegas ištirps, nebebus tiek drėgmės ir purvo keliuose, tikrai nesitikėjau, kad pabudus ryte sužinosiu, kad vėl sniiiinga! 🙁 neslėpsiu, sausis man bene labiausiai demotyvuojantis mėnuo – po išsitaškimo gruodį, reikia daug jėgų prisiversti vėl dirbti, judėti bei planuoti į priekį. Jei galėčiau, tikrai iškeisčiau jį į gegužę arba rugsėjį 🙂

    Na, bet gerai yra tai, kad galima gyventi mintimis apie planuojamą kelionę, o taip pat prisiminti nuostabias saulėtas akimirkas iš jau praėjusios.

    Šiandien prisiminiau mūsų su Gabiją kelionę į Romą – miestą, apie kurį galvojo beprotiškai daug ir visuomet žinojau, kad būtinai jį aplankysiu! Man labai pasisekė, kad pirmą kartą į amžinąjį miestą išsiruošiau su Gabi – abi esame išprotėjusios dėl maisto, žavimės gražiais vaizdais ir galime paaukoti dalį turimo laiko nuotraukoms 🙂 Ragavome Romą visomis prasmėmis!

    Read More

  • Naujametinė išpažintis

    Jau nuo vakar dažnas Facebook’e dalinasi 2017-ųjų metų apžvalgomis, įžvalgomis, padėkomis ir pasižadėjimais 2018-iesiems. Tikėtina, būsiu “viena iš”, bet pasirašyti ir susidelioti kartais išties yra labai svarbu. Kokios mintys ateina pirmiausia? Vienos liūdnesnės, kitos linksmesnės, bet visos vedančios link to, kad širdis džiaugiasi ir dainuoja 🙂

    Taigi, lygiai prieš metus, kaip ir prieš dvejus, trejus, penkerius, visuose horoskopuose buvo rašoma, kad Žuvų laukia ne itin lengvi ir be proto darbingi metai. Aš jau tiek prie to pripratau, kad nebekreipiu dėmesio. Tiesa, ir šįkart horoskopai neapgavo.

    Kai atsigręžiu atgal, suvokiu, jog per vienerius metus išties nemažai nuveikta. O tam, kad tai pasiekčiau, paaukojau nepaprastai daug… ar buvo verta? Manau, kad taip. Galų gale, juk tai tik 2017-ųjų metų, ne gyvenimo pabaiga! Svarbiausia juk suvokti, kas ir kaip vyksta tavo gyvenime, sudelioti prioritetus ir suprasti, kas iš tikrųjų yra vertingiausia. Pagaliau turiu svajonių ir norų! Yra dalykų, apie kuriuos pagalvojus jau dabar spurda širdis ir norisi kuo greičiau įgyvendinti! Tikiu, kad ir Tave toks jausmas aplanko 🙂 o jei ne, sustok. Nors trumpam. Stabtelk, atsipūsk, skirk akimirką tik SAU.

    Kas įsimintiniausio įvyko?

    Read More

  • Garbanos garbanėlės – iš kur jos? :)

    Neslėpsiu, gaunu nemažai žinučių su klausimu, kaip formuoju savo garbanas, tad nutariau įkelti įrašą apie JAS :)) dievinu savo garbanas, neįsivaizduoju savęs be jų ilgiau negu savaitę, bet ne visada taip buvo 😉 ką turiu omeny?

    Gimiau visiška baltapūke banguotais plaukais. Mielas, fainas, besišypsantis vaikas, kuriam svarbiausia buvo kaspinėlis plakuose, o ne jų spalva ar forma. 13-kos jie pradėjo tamsėti, buvo vis sunkiau suvaldomi ir atrodė tikrai not too sexy. Iki pat maždaug 18-20 metų bandžiau juos tiesinti ir atsikratyti “pūkuotumo”, kol vieną dieną suvokiau, kaip kvailai elgiuos! Įsigijau džiovintuvą su difuzoriumi ir garbanotos, laimingos Liu era prasidėjo :))

    Read More

  • Ar svajonės pildosi?

    Pastaruoju metu ne kartą dalyvavau įvairiose fotosesijose ir filmavimose. Paskutinis jų buvo skirtas Lryto televizijai, kurioje viešinama informacija apie paramą nepasiturinčioms šeimoms maisto produktais. Iššūkis buvo nemažas, nes juk savo darbe nuolat galvoju apie kuo įdomiausius skonių derinius, pateikimo formas ir gaminimo būdus. Tuo tarpu čia turėjau sugalvoti kažką iš kuo paprastesnių produktų, kuriuos minėtosios šeimos gaus gruodžio mėnesį.

    Kaip man sekėsi pamatysite filmuotoje medžiagoje, bet į ką atkreipiau dėmesį? O gi į užrašą man už nugaros 🙂

    Read More

  • Žodžio galia

    Kai į dieną sutelpa šimtai žinučių, keliasdešimt laiškų ir visa eilė pokalbių, vakare dažnai belieka noras patylėti arba tik išklausyti kitų. Antras variantas man pasitaiko žymiai dažniau.

    Dar paauglystėje draugės mėgo pasidalinti su manimi savo mintimis, nes žinojo, kad tikrai niekam nepapasakosiu 🙂 ir jos buvo teisios! Tik jos nežinojo, kad kiekvienas pasidalinimas man reikšdavo ir iki šiol reiškia žymiai daugiau – pasitikėjimą, kaip žmogumi, kaip drauge, kaip patikėtine. Ką šiandien gali žodis? Ar jo galia sustiprėjo, padidėjo?

    Read More

  • Laikas

    Kadangi nuo to momento, kai sugalvojau rašyti šį tinklaraštį, praėjo daugiau negu dvi savaitės, o čia tik antras įrašas iš begalės, kurie jau yra nugulę galvoje, dar kartą susimąsčiau koks brangus ir neįkainojamas man yra LAIKAS. Būtent laikas yra tas išteklius, kurio negaliu kontroliuoti, dauginti, galų gale užkonservuoti. Turbūt dėl to iš daugybės siūlomų, greičiausiai rinkčiausi ne personalo vadybos, ne ekonomikos ar lentynos vadybos.. rinkčiausi LAIKO VADYBOS kursus! Šio gebėjimo man dar tikrai trūksta, nes jau penkerius metus didžiąją dienos dalį “pasisavina” darbas, tačiau 2017-ieji man yra tam tikro perversmo metai ir šioje srityje taip pat jaučiasi jų įtaka.

     

    Read More

  • „Mano vardas Liucina ir aš esu priklausoma nuo saldumynų…“

    „Mano vardas Liucina ir aš esu priklausoma nuo saldumynų…“ – tai turbūt trečias ar ketvirtas kartas, kai kažką pradedu šiais žodžiais. Kodėl? Nes tai tiesa. Esu priklausoma nuo saldumynų plačiąja šių žodžių prasme – nuo saldumynų kaip desertų iki kasdienių saldumynų, kurie džiugina akis, ausis ir protą. Tai materialūs dalykai, suteikiantys gyvenimui grožio ir išskirtinumo. Tai žmonės, su kuriais susipažinus dažnai pasikeičia bent nedidelė dalelė mumyse. Tai mintys ir kiti mūsų pačių kuriami turtai, nuo kurių saldu ir gera patiems, o kartais pavyksta ir kitus užkrėsti.

    Šį tinklaraštį pradedu rašyti po to, kai į leidyklą nukeliavo mano knyga „Saldžios dienos su Liu“. Po to, kai vis dažniau pradėjau susimąstyti, kas esu, už kokias savybes pati save labiausiai gerbiu ir kas man suteikia daugiausia džiaugsmo.

    Atsakymas atėjo toli gražu ne iš karto. Buvo etapas, kai ėjau, betarpiškai bendravau, mezgiau kontaktus vieną po kito ir nuo to kaifavau. Paskui sekė etapas, kai pernelyg įsiklausydavau į kitų nuomones, pamečiau savąją ir vadovavausi dažniausiai tuo, ką galvojo ir sakė kiti. Taip įtikėjau, jog per daug kalbu, kad nepasakau esmės per trumpą laiką.. o juk visi kažkur skuba ir neturi laiko valandų valandas klausytis!

    Daug visko turėjo įvykti, kad vieną dieną pati sau pasakyčiau, jog visą gyvenimą buvau „pliurpalas“, kad geriausiai jaučiuos, daugiausia vitališkos jėgos man suteikia būtent bendravimas ir apskritai komunikavimas visomis prasmėmis. Galu gale, ne veltui turiu Komunikacijos ir informacijos bakalaurą bei Ryšių su visuomene magistro laipsnį :))

    Visuomet mėgau rašyti laiškus, su mama iki šiol tik taip susirašinėjame, tad šio tinklaraščio dėka ne tik dalinsiuos įvairiomis mintimis, bet ir patenkinsiu savo poreiki komunikuoti raštu. Kita vertus, po studijų baigimo mano gyvenimas įgavo didelį pagreitį. Jame atsirado begalės naujų dalykų, galiu pasidžiaugti šimtais išskirtinių pažinčių, tad pagalvojau, jog tikrai turėsiu kuo pasidalinti šiuose elektroniniuose lapuose.

    Ką gi, pradedam! 🙂