• “Kaip tau pasisekė!” – Ar tikrai? ;)

    Dažnai esamę linkę galvoti, kad kažkam sekasi labiau negu mums. Kad kitiems pavyksta geriau; kad mes ne tokie geri ir sėkmingi, kaip kažkas kitas; kad jie gimė ir užaugo geresnėmis sąlygomis, todėl jiems paprasčiau. Ar tikrai? Ir ar apskritai esminis dalykas yra sėkmė?

    Padaryti šį įrašą mane paskatino du dalykai: 1) draugų ir pažįstamų gimtadienio sveikinimai, kuriuose keliskart perskaičiau kažką panašaus į: “Tegul tavo sėkmė nenusisuka arba lydi toliau”; 2) ši “Valanda su Rūta” laida, kurioje buvo daug gerų frazių, bet nepralenkiamas ir tarsi mano mintimis kalbantis buvo Robertas Kalinkinas: “Valanda su Rūta” (maždaug nuo 35min).

    Labai teisingos buvo jo mintys apie pradedamus ir (ne)pabaigiamus procesus, apie atsakomybes, veikimą, o ne kalbėjimą apie tuos, kurie veikia. Šiuo įrašu nenoriu papasakoti, kokia esu šaunolė ir kaip daug darau, tačiau noriu parodyti tikrąją taip vadinamos “sėkmės” realybę, kuri stebint iš šono atrodo tokia rožinė, kaip mano desertinių sienos.Read More

  • Kai tau sukanka 30 :)

    Šiemet Naujieji man atėjo ne sausio 1, ne vasario 5 (per Kinų Naujuosius), o vasario 20, kai man sukako 30. Kas čia tokio ypatingo? Kaip ir nieko. Išskyrus tai, kad viena pažįstama pasipasakojo, jog nuo 30 kūnas pradeda dribti, o svoris augti. Reklamose begalės žinučių toms, kurioms virš 30, o pati lentynose vis labiau pastebiu “Anti-age” produkciją. Natūraliai pradėjau galvoti ir vertinti, ar užtektinai per tiek metų nuveikiau ir ar turiu už ką save pagirti :))

    Kita vertus, visi aplinkui kartoja, jog būtent dabar prasideda įdomiausias gyvenimo tarpsnis, kad viskas tik smagyn ir kad artėja ne gimtadienis, o Jubiliejus. Oi, kažkaip man visiškai nepatinka šis žodis, bet jei jau taip reikia, lai. Noriu pasidalinti savo mintimis ir neįtikėtinai linksmai praėjusios šventės akimirkomis. Jos organizatorius – šis nepaprastai dėmesingas, ypatingas ir be galo mano mylimas žmogus!

    Tadas Rimgaila – toks jo vardas ir pavardė. Jei norite išmokti daryti žmones be proto laimingais, užsirašykite pas jį į konsultaciją. Kaip jis tai daro, aš nežinau, bet tikiu, kad generuodamas idėjas, mažiausiai galvoja apie naudą sau. Jis eilinį kartą įrodė, kaip moka ne tik klausyti, bet ir girdėti. O tūkstančiai moterų man pritars, jog tai didžiulė retenybė. Mmm?

    Read More

  • ĮKVEPIANTYS PUSRYČIAI: Violetos ir Šarūno laimė, atrasta svetur

    Ar šis pirmadienio rytas tau atrodo sunkokas? Ar manai, kad pozityvus pasakojimas apie laimės paieškas galėtų pakelti nuotaiką ir įkvėpti savaitę nugyventi smagiau? Jei taip, labai džiaugiuos, kad užsukai į mano tinklaraštį! Šiandien jame svečiuojasi ypatinga pora – Violeta ir Šarūnas, laimę atradę tolimojoje Australijoje ir tikiu, jog galintys paskatinti tave svajoti. Nors ne. Net tik svajoti, bet ir siekti savo svajonių bei būti laimingu!

    Read More

  • ĮKVEPIANTYS PUSRYČIAI: kodėl Nusa Penida saloje žmonės visuomet šypsosi?

    Rubriką su tinklaraščio svečiais žadėjau pradėti dar vasarą. Minčių, apie ką kalbinsiu savo pašnekovus, buvo įvairiausių ir, matyt, neveltui taip užtrukau. Reikėjo daugiau laiko, tam tikrų aplinkybių, kad šiandien pirmąjį tokį įrašą patalpinčiau būdama išskirtinėje vietoje ir papasakočiau apie ypatingą pašnekovą. Taigi, pirmasis jų – tai Kedat iš Nusa Penida salos, priklausančios Indonezijos salynui. Pasikalbėjome su juo apie tai, koks yra gyvenimas tokioje nedidelėje, bet itin gražioje saloje, kuri dar beveik nepaliesta atvykėlių, o gamta ir gyvenimo sąlygos ganėtinai nedaug pakitę nuo to laiko, kai prieš dvejus metus čia pradėta vystyti turizmo pramonė. Salos gyventojai visuomet šypsosi, nors ne visų gyvenimo sąlygos atrodo geros ar bent patenkinamos. Atvykus iš Lietuvos, kilo natūralus klausimas: kodėl? 🙂

    Kviečiu prisijungti prie mūsų pokalbio! Kedat nuoširdžiai atsakė į visus klausimus bei palinkėjo to, kas tikiu, jog įkvėps ne vieną!

    Read More

  • Siekiantiems tobulybės

    Visai neseniai portalas žmones.lt kartu su Smarthit pasileido projektą “Siekiantiems tobulybės”. Aišku, pamačiau po to, kai jis baigėsi, tačiau pati mintis man nepaprastai patiko. Susimąsčiau, kaip dažnai pati siekiu tobulybės, kaip dažnai tai daro aplinkiniai ir kaip mums sekasi? O kaip įvertinti kaip mums sekasi? Kažkada įsivaizdavau, kad gamindama skaniai valgyti, lygindama marškinius vyrui būsiu tobula žmona. Tuomet ištekėjau už vyro, kuriam maistas yra toli gražu ne pirmoje vietoje, tik tam, kad palaikytų energiją, o rūbus labiausiai mėgsta laikyti suglamžytus ir pats išsilyginti prieš išeidamas iš namų.

    Taip kaip čia dabar gaunasi?! Reiškia niekada negalėsiu būti tobula žmona?!

    Beje, tą patį pagalvoju apie savo darbą, kuris šiai dienai sudaro apie 80 proc. mano gyvenimo. Pristatau Jums būrį nuostabių žmonių, nutarusiu dirbti su manimi komandoje. Vakar turėmoje nerealiai smagų kolektyvo vakarėlį, kuris ir įkvėpė mane šiandien padaryti šį įrašą 😉

    Read More

  • Sveikesnių ir net becukrių desertų laikas atėjo!

    Praeitą antradienį šventėme mano desertinės gimtadienį! Dalinausi ne viena nuotrauka ir netgi my love Gabijos susuktu filmuku, tačiau taip ir nepapasakojau, kokia buvo pagrindinė šios šventės priežastis. Taip, norėjosi įprasminti sėkmingai nugyventus metus Užupyje, norėjosi apžvelgti nudirbtus darbus, bet tuo pačiu ir pasidžiaugti nauju įkvėpimu! Įkvėpimu kurti sveikesnius desertus 🙂

    Gimtadienio metu sakiau, kad visai simboliška, jog prieš metus pradėjome dirbti buvusios šimtametės vaistinės patalpose ir tai tarsi uždavė toną, nukreipė nauja linkme. Užupio gyventojai ir lankytojai yra nepaprastai faini ir įdomūs žmonės, labai reiklūs kokybei ir kreipiantys dėmesį į sudėtį. Mūsų svečiai dažnai kenčia nuo įvairių netoleravimų, t.y. negali valgyti pieno produktų, kiaušinių ar miltų, vengia cukraus, tačiau nenori atsisakyti gardaus ir pilnaverčio gyvenimo. Nutariau sukurti desertus, kurie tiktų jiems, bet tuo pačiu būtų skanūs ir visavalgiams! 🙂

    Read More

  • Mama

    Vakar vakare buvo pristatyta dešimtoji, jubiliejinė Liutauro Salasevičiaus kolekcija, dedikuota stipriai, likimo nepalaužiamai, oriai ir įgimtą eleganciją turinčiai moteriai. Viena žurnalisčių uždavė man klausimą, apie kurį iki tol niekada nebuvau pagalvojusi: “Kas Jums yra stipriausia moteris pasaulyje?” – paklausė ji. Susimąsčiau maždaug 5 sekundes, nes pradėjau ieškoti kažkokio įdomesnio atsakymo, skanuoti atmintį ir jos stalčiukuose ieškoti žinomiausių ikonų, veiklių ir sektinų moterų pavyzdžių ir, galiausiai, eureka! Nieko nereikia ieškoti – tai… mano MAMA.

    Read More

  • Žaidimas su įvaizdžiais – kas labiausiai dera verslininkėms?

    Šiandien šventėme Tarptautinę darbo dieną! Šiandien visi dirbantys ilsėjosi!… o mes nuo ankstyvo ryto filmavom video kampanijai apie svajones, fotografavome, sportavome ir t.t. Tokiu atveju kas esame mes?.. na, bet šįkart ne apie tai. 🙂

    Kadangi po antradienį išpuolusio laisvadienio vistiek teks susimąstyti “KĄ RENGTIS RYTOJ?!”, pratęsiu rūbų ir stiliaus temą. Ir nors mano akimis žiūrint, lietuviai yra labai stilingi žmonės, visgi dauguma labiausiai reiškiasi rodydami įvairius laisvalaikiui skirtus derinius. Tuo tarpu suvokimas apie darbinę aprangą dažnai susiaurinamas iki mėlynų ir juodų kostiumėlių, klasikinių baltų marškinių, žemapadžių, nuobodokų batelių. Žinau, kad kai kuriose įmonėse (pvz. bankuose) yra labai griežtas dress cod’as ir net įmonės firminė apranga, bet visais kitais atvejais – ar tikrai negalime kažkiek labiau pafantazuoti, išeiti out of box ir išlaikydami dalykinį stilių, atrodyti įdomiau?

    Read More

  • Kiek verta tavo šypsena?

    Ar tau patinka šypsotis? Ar tiki pasakymu, jog šypsenos pagalba gali užkariauti pasaulį? Ar kas nors yra sakęs, jog tavo šypsena verta milijono? O gal atvirkščiai – labai norėtum kiekvieną sutiktą praeivį apdovanoti plačiausia ir nuoširdžiausia šypsena, tačiau kompleksuoji ir nedrįsti to padaryti?

    Galbūt visuomet svajojai turėti tobulus dantis, bet vien nuo minties apie breketus nupurtydavo ir toliau gyvenai su mintimis apie tai, kad jei kas nors nufotografuos, tai reikia galvoti kokiu rakursu pasisukti, kaip neišlysti į pirmą planą ir t.t.?

    Tai welcome to my world! 🙂

    Read More

  • Ar nuobodu būti verslininke? – Kelios įžvalgos apie stilių

    Šiandien yra penktadienis ir daugumoje įmonių yra laisvo stiliaus diena, kai darbuotojų neriboja jokie dress cod’ai. Visgi kitomis dienomis mieste galima pastebėti jūrą praktiškai identiškų mėlynai-baltų arba juodai-baltų kostiumuotų “kareivių”, neturinčių individualaus stiliaus ir dėl to neišskiriančių iš bendros minios.

    Man 29-eri, turiu savo verslą, t.y. “Liu desertinę”. Taip pat priklausau vienai verslo organizacijai, kurioje kiekvieną savaitę susitinka mažiausiai 50 kitų verslininkų. Nors mano darbas neįpareigoja nešioti labai griežtų kostiumėlių (o netgi jeigu! Vistiek rasčiau būdą kažką pritaikyti pagal save :)), susitikimuose visuomet atrodau dalykiškai, tačiau stengiuos išvengti nuobodžių, klasikinių derinių.

    Kadangi pakankamai dažnai sulaukiu malonių komentarų iš kolegų dėl savo išvaizdos, nutariau, jog einu tinkamu keliu ir sugalvojau pasidalinti keliomis idėjomis dėl jaunų verslininkių įvaizdžio, jo personalizavimo ir ištraukimo iš nusistovėjusios tvarkos ribų.

    Į pagalbą pasikviečiau puikiai stiliaus subtilybes išmanančią Justiną ir fotografę Gabiją , kuri įamžino Justinos parengtus rūbų derinius.

    Read More