• ĮKVEPIANTYS PUSRYČIAI: Violetos ir Šarūno laimė, atrasta svetur

    Ar šis pirmadienio rytas tau atrodo sunkokas? Ar manai, kad pozityvus pasakojimas apie laimės paieškas galėtų pakelti nuotaiką ir įkvėpti savaitę nugyventi smagiau? Jei taip, labai džiaugiuos, kad užsukai į mano tinklaraštį! Šiandien jame svečiuojasi ypatinga pora – Violeta ir Šarūnas, laimę atradę tolimojoje Australijoje ir tikiu, jog galintys paskatinti tave svajoti. Nors ne. Net tik svajoti, bet ir siekti savo svajonių bei būti laimingu!

    Read More

  • ĮKVEPIANTYS PUSRYČIAI: kodėl Nusa Penida saloje žmonės visuomet šypsosi?

    Rubriką su tinklaraščio svečiais žadėjau pradėti dar vasarą. Minčių, apie ką kalbinsiu savo pašnekovus, buvo įvairiausių ir, matyt, neveltui taip užtrukau. Reikėjo daugiau laiko, tam tikrų aplinkybių, kad šiandien pirmąjį tokį įrašą patalpinčiau būdama išskirtinėje vietoje ir papasakočiau apie ypatingą pašnekovą. Taigi, pirmasis jų – tai Kedat iš Nusa Penida salos, priklausančios Indonezijos salynui. Pasikalbėjome su juo apie tai, koks yra gyvenimas tokioje nedidelėje, bet itin gražioje saloje, kuri dar beveik nepaliesta atvykėlių, o gamta ir gyvenimo sąlygos ganėtinai nedaug pakitę nuo to laiko, kai prieš dvejus metus čia pradėta vystyti turizmo pramonė. Salos gyventojai visuomet šypsosi, nors ne visų gyvenimo sąlygos atrodo geros ar bent patenkinamos. Atvykus iš Lietuvos, kilo natūralus klausimas: kodėl? 🙂

    Kviečiu prisijungti prie mūsų pokalbio! Kedat nuoširdžiai atsakė į visus klausimus bei palinkėjo to, kas tikiu, jog įkvėps ne vieną!

    Read More

  • Siekiantiems tobulybės

    Visai neseniai portalas žmones.lt kartu su Smarthit pasileido projektą “Siekiantiems tobulybės”. Aišku, pamačiau po to, kai jis baigėsi, tačiau pati mintis man nepaprastai patiko. Susimąsčiau, kaip dažnai pati siekiu tobulybės, kaip dažnai tai daro aplinkiniai ir kaip mums sekasi? O kaip įvertinti kaip mums sekasi? Kažkada įsivaizdavau, kad gamindama skaniai valgyti, lygindama marškinius vyrui būsiu tobula žmona. Tuomet ištekėjau už vyro, kuriam maistas yra toli gražu ne pirmoje vietoje, tik tam, kad palaikytų energiją, o rūbus labiausiai mėgsta laikyti suglamžytus ir pats išsilyginti prieš išeidamas iš namų.

    Taip kaip čia dabar gaunasi?! Reiškia niekada negalėsiu būti tobula žmona?!

    Beje, tą patį pagalvoju apie savo darbą, kuris šiai dienai sudaro apie 80 proc. mano gyvenimo. Pristatau Jums būrį nuostabių žmonių, nutarusiu dirbti su manimi komandoje. Vakar turėmoje nerealiai smagų kolektyvo vakarėlį, kuris ir įkvėpė mane šiandien padaryti šį įrašą 😉

    Read More

  • Sveikesnių ir net becukrių desertų laikas atėjo!

    Praeitą antradienį šventėme mano desertinės gimtadienį! Dalinausi ne viena nuotrauka ir netgi my love Gabijos susuktu filmuku, tačiau taip ir nepapasakojau, kokia buvo pagrindinė šios šventės priežastis. Taip, norėjosi įprasminti sėkmingai nugyventus metus Užupyje, norėjosi apžvelgti nudirbtus darbus, bet tuo pačiu ir pasidžiaugti nauju įkvėpimu! Įkvėpimu kurti sveikesnius desertus 🙂

    Gimtadienio metu sakiau, kad visai simboliška, jog prieš metus pradėjome dirbti buvusios šimtametės vaistinės patalpose ir tai tarsi uždavė toną, nukreipė nauja linkme. Užupio gyventojai ir lankytojai yra nepaprastai faini ir įdomūs žmonės, labai reiklūs kokybei ir kreipiantys dėmesį į sudėtį. Mūsų svečiai dažnai kenčia nuo įvairių netoleravimų, t.y. negali valgyti pieno produktų, kiaušinių ar miltų, vengia cukraus, tačiau nenori atsisakyti gardaus ir pilnaverčio gyvenimo. Nutariau sukurti desertus, kurie tiktų jiems, bet tuo pačiu būtų skanūs ir visavalgiams! 🙂

    Read More

  • Mama

    Vakar vakare buvo pristatyta dešimtoji, jubiliejinė Liutauro Salasevičiaus kolekcija, dedikuota stipriai, likimo nepalaužiamai, oriai ir įgimtą eleganciją turinčiai moteriai. Viena žurnalisčių uždavė man klausimą, apie kurį iki tol niekada nebuvau pagalvojusi: “Kas Jums yra stipriausia moteris pasaulyje?” – paklausė ji. Susimąsčiau maždaug 5 sekundes, nes pradėjau ieškoti kažkokio įdomesnio atsakymo, skanuoti atmintį ir jos stalčiukuose ieškoti žinomiausių ikonų, veiklių ir sektinų moterų pavyzdžių ir, galiausiai, eureka! Nieko nereikia ieškoti – tai… mano MAMA.

    Read More

  • Žaidimas su įvaizdžiais – kas labiausiai dera verslininkėms?

    Šiandien šventėme Tarptautinę darbo dieną! Šiandien visi dirbantys ilsėjosi!… o mes nuo ankstyvo ryto filmavom video kampanijai apie svajones, fotografavome, sportavome ir t.t. Tokiu atveju kas esame mes?.. na, bet šįkart ne apie tai. 🙂

    Kadangi po antradienį išpuolusio laisvadienio vistiek teks susimąstyti “KĄ RENGTIS RYTOJ?!”, pratęsiu rūbų ir stiliaus temą. Ir nors mano akimis žiūrint, lietuviai yra labai stilingi žmonės, visgi dauguma labiausiai reiškiasi rodydami įvairius laisvalaikiui skirtus derinius. Tuo tarpu suvokimas apie darbinę aprangą dažnai susiaurinamas iki mėlynų ir juodų kostiumėlių, klasikinių baltų marškinių, žemapadžių, nuobodokų batelių. Žinau, kad kai kuriose įmonėse (pvz. bankuose) yra labai griežtas dress cod’as ir net įmonės firminė apranga, bet visais kitais atvejais – ar tikrai negalime kažkiek labiau pafantazuoti, išeiti out of box ir išlaikydami dalykinį stilių, atrodyti įdomiau?

    Read More

  • Kiek verta tavo šypsena?

    Ar tau patinka šypsotis? Ar tiki pasakymu, jog šypsenos pagalba gali užkariauti pasaulį? Ar kas nors yra sakęs, jog tavo šypsena verta milijono? O gal atvirkščiai – labai norėtum kiekvieną sutiktą praeivį apdovanoti plačiausia ir nuoširdžiausia šypsena, tačiau kompleksuoji ir nedrįsti to padaryti?

    Galbūt visuomet svajojai turėti tobulus dantis, bet vien nuo minties apie breketus nupurtydavo ir toliau gyvenai su mintimis apie tai, kad jei kas nors nufotografuos, tai reikia galvoti kokiu rakursu pasisukti, kaip neišlysti į pirmą planą ir t.t.?

    Tai welcome to my world! 🙂

    Read More

  • Ar nuobodu būti verslininke? – Kelios įžvalgos apie stilių

    Šiandien yra penktadienis ir daugumoje įmonių yra laisvo stiliaus diena, kai darbuotojų neriboja jokie dress cod’ai. Visgi kitomis dienomis mieste galima pastebėti jūrą praktiškai identiškų mėlynai-baltų arba juodai-baltų kostiumuotų “kareivių”, neturinčių individualaus stiliaus ir dėl to neišskiriančių iš bendros minios.

    Man 29-eri, turiu savo verslą, t.y. “Liu desertinę”. Taip pat priklausau vienai verslo organizacijai, kurioje kiekvieną savaitę susitinka mažiausiai 50 kitų verslininkų. Nors mano darbas neįpareigoja nešioti labai griežtų kostiumėlių (o netgi jeigu! Vistiek rasčiau būdą kažką pritaikyti pagal save :)), susitikimuose visuomet atrodau dalykiškai, tačiau stengiuos išvengti nuobodžių, klasikinių derinių.

    Kadangi pakankamai dažnai sulaukiu malonių komentarų iš kolegų dėl savo išvaizdos, nutariau, jog einu tinkamu keliu ir sugalvojau pasidalinti keliomis idėjomis dėl jaunų verslininkių įvaizdžio, jo personalizavimo ir ištraukimo iš nusistovėjusios tvarkos ribų.

    Į pagalbą pasikviečiau puikiai stiliaus subtilybes išmanančią Justiną ir fotografę Gabiją , kuri įamžino Justinos parengtus rūbų derinius.

    Read More

  • Apie anoreksiją, maistą ir gyvenimo džiaugsmus

    Kurį laiką mintys buvo visiškai kitur ir nors nuveikta išties daug, prisėsti ir parašyti niekaip nepavykdavo. Visgi šiandien yra stačiatikių Velykos ir savaitė po katalikų Velykų, todėl mano šeima vėl susirenka prie šventinio stalo, dalinsis maistu, džiaugsmais ir įspūdžiais. Kartu dalinsiuos ir aš, nors dar prieš kelerius metus negalėjau didžiuotis minčių laisve, visiškai atsipalaiduoti ir nors kažkiek negalvoti ką dedu į burną.

    Taip, tokią gražią saulėtą pavasario dieną noriu dar kartelį grįžti prie valgymo sutrikimų temos, apie kurią jau porą kartų esu pasisakiusi. Visgi pilną istoriją išgirsdavo tik žurnalistai. Kiekvienas interpretuodavo ją savaip, kažkiek patrumpindavo, kad tilptų į eterio rėmus ir nors visuomet viską pateikdavo išties profesionaliai, nieko neiškreipdami ir nevilkdami į „bulvarinius rūbus“, dalis minčių ir faktų likdavo nepapasakotų. Šiandien besidžiaugdama tuo, kad galiu drąsiai dalyvauti bet kokiame socialiniame gyvenime, nekelti baimės ir susirūpinimo savo šeimai, noriu papasakoti apie tai, kad anoreksija ir bulimija – tai toli gražu ne vien „kvailų manekenių“ liga. Tai žymiai daugiau ir tikėtina, jog net neįtariate kiek jūsų aplinkoje gali būti draugų ir artimųjų, kenčiančių nuo tokių susirgimų.

    Read More

  • Įsimintiniausias gimtadienis ir mano žvilgsnis į Paryžių ;)

    O Tu mėgsti švęsti savo gimtadienį? Prisimąstai kažko įdomaus ar kaip tik nori, kad jis kuo greičiau ir nepastebimai pralėktų? Tikiu, kad atsakymas bus susijęs ir su metų skaičiumi, kuris sukanka, bet šįkart labiau apie požiūrį, ne brandą ar problemas 😉

    Štai mano gimtadienis yra vasario 20 d. Nors VISADA būna šalta, už lango tikrų tikriausia žiema, aš visuomet jį švenčiu! Beveik niekad nedarau nieko super mega išskirtinio, bet visad sukviečiu draugus ir šeimos narius, prisigalvoju visokių vaišių, kuriomis pati ir rūpinuosi, stengiuos jas gražiai pateikti ir t.t. Manau, dažna taip daro ir po savo šventės jaučiasi (nors ir maloniai) pavargusi! Tada reikia dar vienos – poilsio šventės, ar ne? :)) visgi laikausi griežtos nuomonės, kad kasdien stengiamės elgtis labai atsakingai, dirbti, siekti ir pasiekti, didžiąją gyvenimo dalį skiriame darbui ir net laisvalaikiui paliekam mažai laiko, todėl šventes švęsti BŪTINA! Kartą kukliau, kitą kartą – ypatingiau, tačiau gimtadieniai ir kitos progos atneša naujų, ryškesnių spalvų gyvenimui ir tai pernelyg nuostabu, kad būtų praleista arba pamiršta 😛

    Šiemet Tadas pasiūlė visus pasiruošimo rūpesčius ir įprastą balių iškeisti į kelionę į Paryžių! Apsidžiaugiau nepaprastai!! Žinau, kad daugelis jau lankėsi Prancūzijos sostinėje, ir ne kartą, tačiau man dar nebuvo tekę. Kartu pakvietėm keliauti mano sesę Sabiną su vyru Aivaru ir tai buvo nuostabi mintis!

    Read More